Paprastojo, bekočio ąžuolų ir jų hibridų paplitimas Trako miške bei šį procesą sąlygojantys veiksniai
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Jurkšienė, Girmantė | ||
| Date |
|---|
2012 |
Trako miškas (Veisiejų urėdija, Seirijų girininkija) yra vienintelė natūrali bekočio ąžuolo augavietė Lietuvoje. Šios rūšies ąžuolai čia auga 70 ha plote. 9% visos Trako miško teritorijos paprastieji ir bekočiai ąžuolai yra vyraujanti medžių rūšis, o 49% ploto - sudaro priemaišą. Šiuo metu didesnėje miško dalyje ūkinė veikla yra ribojama, tačiau daugiau nei prieš 30 metų Šiame miške buvo intensyviai vykdomi paprastojo ąžuolo ir kitų medžių rūšių kirtimai. Tai galėjo paskatinti bekočio ąžuolo didesnį išplitimą, nes jis yra pakantesnis unksmei nei paprastasis. Šio darbo tikslas buvo įvertinti paprastojo ir bekočio ąžuolų bei jų hibridų pomiškio pasiskirstymą bei paplitimą Trako miške sąlygojančius veiksnius. Tyrimai atlikti 206 laikinuose bareliuose. Kiekviename barelyje nustatyta augavietė, pirmojo ardo rūšių sudėtis, 1 ardo glaudumas, trako ir žolių,krūmokšnių padengimas (procentais), pomiškyje esančių ąžuoliukų kiekis. Iš apskaitos rezultatų nustatyta, kad ąžuolų pomiškyje yra 5 % bekocių ir 75 % paprastųjų ąžuolų. 20 % pomiškio ąžuolų įvertinti kaip bekočio ir paprastojo ąžuolo hibridai. Nustatyta, kad didžiausias bekočio ąžuolo plitimas Trako miške vyksta rytų kryptimi, o vyraujanti medyno medžių rūšis turėjo daugiau įtakos bekočio ąžuolo pomiškio gausumui, nei paprastojo ar hibridinės kilmės ąžuolų. Pirmo ardo lajų glaudumas nedarė neigiamos įtakos bekočio ąžuolo atsikūrimui. Paprastojo ąžuolo pomiškio kiekiui didesnis trako glaudumas neturi neigiamos įtakos. Žolių ir krūmokšnių dangos gausa labiausiai neigiamai veikia bekočio ąžuolo atsikūrimą.
Trako forest (Veisieju Forest Enterprise, Seiriju Forest District) is considered to be the only natural sessile oak site in Lithuania. The species is spread in the area of 70 hectares. Pedunculate and sessile oaks dominate in 9% of the total area and oak species makes an admixture in species composition of the stands in 49%. At present, human activity in the forest is limited, but more than 30 years ago there were many pedunculate oak and the other tree species cuttings. This could lead to a greater spread of sessile oak, because it is more shade-tolerant compared to pedunculate. The aim of the study was to assess the distribution pattern of pedunculate and sessile oaks undergrowth including their hybrids. And also to evaluate the factors that influence the process of forming oak undergrowth in Trako forest. Investigations were carried out in 206 temporary plots. Data records included site index, species composition of the first storey, percentage cover of underbrush and herbal species, also were identified species and registered the quantity of oak undergrowth. The results showed that oak undergrowth consists of only 5% of sessile oak, 20% of the hybrids and the remaining 75% of pedunculate oak. It was shown that the most intense sessile oak spread was at east direction. Prevailing tree species of the first storey had larger influence for sessile oak undergrowth compared to pedunculate oak or hybrids. The density of the first storey had no negative influence for sessile oak regeneration effectiveness. The denser underbrush cover did not affect pedunculate oak undergrowth quantity. Herbal cover had negative effect on sessile oak regeneration.