Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/846
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Sotirović, Vladislav B.
Title: The boundaries of Štokavian dialect as the borders of united national state of ethno-linguistic Serbs
Other Title: Štokavų dialekto žymės kaip etnolingvistinės serbų tautinės valstybės ribos
Is part of: Darnioji daugiakalbystė, 2013, nr. 2, p. 45-59
Date: 2013
Keywords: Balkanai;Serbai;Serbija;Štokavų dialektas;Pietų slavai;Balkans;Serbs;Serbia;Štokavian dialect;South Slavs
Abstract: Šiame straipsnyje analizuojami dviejų serbų amžininkų – Vuko Stefanovičiaus-Karadžičiaus ir Iljos Garašanino – darbai, kuriuose konstruojami lingvistiniai serbų tautinio identiteto aspektai ir tautinės valstybės programa XIX a. pirmojoje pusėje. Vėlesniais dešimtmečiais šis „kalbos“ pagrindu kuriamas tautinis identitetas tapo esmine serbų nacionalinės ideologijos ir užsienio politikos gaire. Tai atsispindėjo XIX a. intelektualų darbuose ir politinėse valstybės valdymo programose. Paveikti vokiečių romantizmo ir Prancūzijos revoliucijos idėjų, Serbijos valstybinės politikos formuotojai siekė parengti ir įgyvendinti tautinio išsivadavimo iš katalikiškos Habsburgų monarchijos ir musulmoniškos Otomanų imperijos okupacijos planą. Analizuojamas lingvistinis pietų slavų tautų etninio identiteto modelis, 1836 m. sukurtas V. Stefanovičiaus-Karadžičiaus, ir I. Garašanino darbuose braižytas politinis Balkanų pusiasalio žemėlapis. Straipsnyje siekiama trijų tikslų: išnagrinėti XIX a. pirmosios pusės diskursą, lėmusį ideologinius serbų etninio identiteto aspektus, romantizmo įtaka serbų tautos savivokai ir nacionalinei valstybei formuotis bei serbų lingvistinio nacionalizmo apraiškas. Istorinių tekstų ir V. Stefanovičiaus-Karadžičiaus bei I. Garašanino darbų interpretacijų lyginamoji analizė leidžia daryti išvadas, kad lingvistinis serbų etninio identiteto modelis buvo pritaikytas politiniam serbų nacionalinės valstybės kūrimo projektui. Straisnyje naudojami teksto analizės ir lyginamosios analizės metodai, padedantys atskleisti sociolingvistinius tautinės savimonės raidos aspektus ir raiškos ypatumus, ypač tiriant distanciją nuo kaimyninių kroatų ir bulgarų tautų. Detaliai nagrinėjami XIX a. V. Stefanovičiaus-Karadžičiaus ir I. Garašanino neoficialūs programiniai-propagandiniai dokumentai ir asmeniniai užrašai, – taip pakeistas tyrimo objektas nuo oficialių dokumentų diskursyvinės analizės link.Šiame straipsnyje analizuojami dviejų serbų amžininkų – Vuko Stefanovičiaus-Karadžičiaus ir Iljos Garašanino – darbai, kuriuose konstruojami lingvistiniai serbų tautinio identiteto aspektai ir tautinės valstybės programa XIX a. pirmojoje pusėje. Vėlesniais dešimtmečiais šis „kalbos“ pagrindu kuriamas tautinis identitetas tapo esmine serbų nacionalinės ideologijos ir užsienio politikos gaire. Tai atsispindėjo XIX a. intelektualų darbuose ir politinėse valstybės valdymo programose. Paveikti vokiečių romantizmo ir Prancūzijos revoliucijos idėjų, Serbijos valstybinės politikos formuotojai siekė parengti ir įgyvendinti tautinio išsivadavimo iš katalikiškos Habsburgų monarchijos ir musulmoniškos Otomanų imperijos okupacijos planą. Analizuojamas lingvistinis pietų slavų tautų etninio identiteto modelis, 1836 m. sukurtas V. Stefanovičiaus-Karadžičiaus, ir I. Garašanino darbuose braižytas politinis Balkanų pusiasalio žemėlapis. Straipsnyje siekiama trijų tikslų: išnagrinėti XIX a. pirmosios pusės diskursą, lėmusį ideologinius serbų etninio identiteto aspektus, romantizmo įtaka serbų tautos savivokai ir nacionalinei valstybei formuotis bei serbų lingvistinio nacionalizmo apraiškas. Istorinių tekstų ir V. Stefanovičiaus-Karadžičiaus bei I. Garašanino darbų interpretacijų lyginamoji analizė leidžia daryti išvadas, kad lingvistinis serbų etninio identiteto modelis buvo pritaikytas politiniam serbų nacionalinės valstybės kūrimo projektui. Straisnyje naudojami teksto analizės ir lyginamosios analizės metodai, padedantys atskleisti sociolingvistinius tautinės savimonės raidos aspektus ir raiškos ypatumus, ypač tiriant distanciją nuo kaimyninių kroatų ir bulgarų tautų. Detaliai nagrinėjami XIX a. V. Stefanovičiaus-Karadžičiaus ir I. Garašanino neoficialūs programiniai-propagandiniai dokumentai ir asmeniniai užrašai, – taip pakeistas tyrimo objektas nuo oficialių dokumentų diskursyvinės analizės link.
This research paper sets out to present linguistic aspect of ideological framework in making both Serbian national identity and national state building program created in the first half of 19th century by two different Serbian writers (Vuk Stefanović-Karadžić and Ilija Garašanin). In the following decades this “linguistic” framework of national identity became one of the cornerstones of Serbian national ideology and foreign policy. The question of national identity and creation of national state occupied the first place of agenda in the mind of the leading Serbian intellectuals and politicians in the first half of 19th century. Imbued by ideas of German Romanticism and French Revolution, Serbian patriotic public actors set up a goal to create an ideologicalpolitical framework for Serbian national liberation under foreign occupation – Roman Catholic Habsburg Monarchy and Islamic Ottoman Empire. The present work investigates the linguistic model of national identification of the South Slavs designed by Vuk Stefanović Karadžić in 1836 and the programme for the restructuring of the political map of the Balkan Peninsula drafted by Ilija Garašanin in 1844. This work is an attempt to reconstruct the understanding of Karadžić and Garašanin of those components of group consciousness which could affect the sense of belonging to the same community. There are three goals of this research paper: to investigate how language influenced Serbian national ideologies in the first half of the 19th century; to discuss how Vuk Stefanović Karadžić, the most influential Serbian 19th century philologist, and Ilija Garašanin, the most important Serbian 19th century politician, answer the fundamental question of Serbian nationalism from the perspective of the 19th century Romanticism: who are the Serbs and what are the borders of the united Serbian national state?; and to define the formation of structure of Serbian linguistic nationalism in the first half of the 19th century. Two research methods were applied were: the method of the text analysis of the prime historical sources and the method of comparison of different interpretations and understandings of the works by V. S. Karadžić and I. Garašanin. The main research results are that V. S. Karadžić’s understanding of the language in the conception of Serbian linguistic nationalism was primarily of ethnic nature and that I. Garašanin drafted a project of the united Serbian national state by implementing a linguistic model of Serb national identification developed by V. S. Karadžić.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/846
http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.2.5
https://hdl.handle.net/20.500.12259/846
Appears in Collections:Darnioji daugiakalbystė / Sustainable Multilingualism 2013, nr. 2

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

76
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

80
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.