Pasėlio tankumo ir tręšimo poveikis ligų ir kenkėjų plitimui vasarinių rapsų pasėlyje

Abstract

Tyrimai atlikti 2009–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (Calcari-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimų tikslas – nustatyti pasėlio tankumo ir tręšimo poveikį ligų ir stiebų kenkėjų plitimui vasarinių rapsų (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ pasėlyje. Eksperimento variantai: A veiksnys – tręšimas: 1) netręšta, 2) tręšta prieš rapsų sėją 64 kg ha–1 N, 64 kg ha–1 P2O5, 94 kg ha–1 K2O ir butonizacijos tarpsniu 70 kg ha–1 N. B veiksnys – pasėlio tankumas: 1) 2 kg ha–1 (50,1–100 augalų m–2), 2) 4 kg ha–1 (100,1–150 augalų m–2), 3) 6 kg ha–1 (150,1–200 augalų m–2), 4) 8 kg ha–1 (200,1–250 augalų m–2), 5) 10 kg ha–1 (250,1–300 augalų m–2), 6) 12 kg ha–1 (300,1–350 augalų m–2), 7) 14 kg ha–1 (350,1–400 augalų m–2), 8) 16 kg ha–1 (400,1–450 augalų m–2). Atlikus tyrimus nustatyta, kad tankėjant vasarinių rapsų pasėliui didėjo tiek netręštų, tiek ir tręštų augalų ankštarų pažeidimas juodąja dėmėtlige (Alternaria brassicae) (r = 0,84–0,95, P < 0,05), netręštų augalų, pažeistų verticilioze (Verticillium dahliae) (r = 0,94, P < 0,01), procentas, o augalų, pažeistų fomoze (Leptosphaeria maculans ir Leptosphaeria biglobosa) (r = –0,77 – –0,96, P < 0,05), procentas mažėjo. Tręšimas mineralinėmis trąšomis, palyginti su netręštais rapsais, turėjo tendenciją didinti augalų, pažeistų juodąja dėmėtlige, verticilioze ir rapsų stiebų kenkėjų, procentą, o augalų, pažeistų fomoze, procentą mažinti.