| Abstract: | Tyrimai atlikti 2009–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (Calcari-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimų tikslas – nustatyti pasėlio tankumo ir tręšimo poveikį ligų ir stiebų kenkėjų plitimui vasarinių rapsų (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ pasėlyje. Eksperimento variantai: A veiksnys – tręšimas: 1) netręšta, 2) tręšta prieš rapsų sėją 64 kg ha–1 N, 64 kg ha–1 P2O5, 94 kg ha–1 K2O ir butonizacijos tarpsniu 70 kg ha–1 N. B veiksnys – pasėlio tankumas: 1) 2 kg ha–1 (50,1–100 augalų m–2), 2) 4 kg ha–1 (100,1–150 augalų m–2), 3) 6 kg ha–1 (150,1–200 augalų m–2), 4) 8 kg ha–1 (200,1–250 augalų m–2), 5) 10 kg ha–1 (250,1–300 augalų m–2), 6) 12 kg ha–1 (300,1–350 augalų m–2), 7) 14 kg ha–1 (350,1–400 augalų m–2), 8) 16 kg ha–1 (400,1–450 augalų m–2). Atlikus tyrimus nustatyta, kad tankėjant vasarinių rapsų pasėliui didėjo tiek netręštų, tiek ir tręštų augalų ankštarų pažeidimas juodąja dėmėtlige (Alternaria brassicae) (r = 0,84–0,95, P < 0,05), netręštų augalų, pažeistų verticilioze (Verticillium dahliae) (r = 0,94, P < 0,01), procentas, o augalų, pažeistų fomoze (Leptosphaeria maculans ir Leptosphaeria biglobosa) (r = –0,77 – –0,96, P < 0,05), procentas mažėjo. Tręšimas mineralinėmis trąšomis, palyginti su netręštais rapsais, turėjo tendenciją didinti augalų, pažeistų juodąja dėmėtlige, verticilioze ir rapsų stiebų kenkėjų, procentą, o augalų, pažeistų fomoze, procentą mažinti
Field experiments were conducted on a Calcari-Epihypogleyic Luvisol at the Experimental Station of the Aleksandras Stulginskis University in 2009 and 2010. The objective of the study was to determine the effect of crop density and fertilization on the incidence of diseases and stem pests in the spring oilseed rape (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ at the flowering stage and yield. Treatment of investigations: Factor A – fertilization: 1) without fertilization, 2) fertilization before rape sowing 64 kg ha–1 N, 64 kg ha–1 P2O5, 94 kg ha–1 K2O and at the budding stage 70 kg ha–1 N. Factor B – crop density: 1) 2 kg ha–1 (50.1–100 plants m–2), 2) 4 kg ha–1 (100.1–150 plants m–2), 3) 6 kg ha–1 (150.1–200 plants m–2), 4) 8 kg ha–1 (200.1–250 plants m–2), 5) 10 kg ha–1 (250.1–300 plants m–2), 6) 12 kg ha–1 (300.1–350 plants m–2), 7) 14 kg ha–1 (350.1–400 plants m–2), 8) 16 kg ha–1 (400.1–450 plants m–2). It was established that with the increase in spring rape crop density the incidence of black spot (Alternaria brassicae) (r = 0.84–0.95, P < 0.05) on the pods of plants without and with fertilization increased. With the increase in crop density the percentage of diseased rape with verticillium wilt (Verticillium dahliae) (r = 0.94, P < 0.01) symptoms increased, while the percentage of diseased rape with phoma stem canker (Leptosphaeria maculans and Leptosphaeria biglobosa) (r = –0.77 – –0.96, P < 0.05) symptoms decreased. Fertilization of rape crop, in comparison with crop without fertilization, increased the percentage of diseased plants with black spot, verticillium wilt and stem pests symptoms, while the percentage of diseased plants with phoma stem canker symptoms decreased |
