Azoto apykaita skirtingai tręštų kultūrinių augalų sėjomainų rotacijose

Abstract

Tyrimai atlikti 2006-2010 metais Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens tyrimų instituto žemėje, Lipliūnų kaime, giliau karbonatiniame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg4-K2). Tyrimų pagrindas - trys drenažo sistemos, kuriose taikomos skirtingo tręšimo javų ir daugiamečių žolių sėjomainos. Tyrimų tikslas - įvertinti skirtingai tręštų kultūrinių augalų rotacijų ryšius su azoto apykaita agroekosistemoje. Didžiausiu produktyvumu išsiskyrė daugiamečių žolių sėjomaina. Taikant javų sėjomainas produktyvumas buvo 14-48 % mažesnis. Didžiausiu mineraliniu dirvožemio azotingumu išsiskyrė didesnio tręšimo javų sėjomaina. Mineralinis dirvožemio azotingumas buvo lemiamas daugelio gamtinių ir antropogeninių veiksnių (tręšimo, augalų derlingumo). Mažiausia mineralinio ir bendrojo azoto koncentracija drenažo vandenyje išsiskyrė žolių sėjomaina. Taikant skirtingai tręštas javų sėjomainas azoto koncentracija vandenyje padidėja. Mineralinio azoto koncentracija vandenyje priklausė nuo augalų derlingumo, mineralinio dirvožemio azotingumo, tręšimo, azoto balanso. Mažiausiai azoto išplovė žolių sėjomaina. Javų sėjomainų taikymas azoto išplovimą padidina 54-72 %. Visų sėjomainų taikymas pasižymėjo neigiamu azoto balansu. Azoto balansas iš esmės priklausė nuo tręšimo azoto trąšomis