Issues for language policy in higher education
| Author |
|---|
Kelly, Michael |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2013 | 2 | 12 | 22 |
Aukštasis mokslas Europoje, kaip ir visame pasaulyje, išgyvena ypatingų ir labai svarbių pokyčių laikotarpį. Socialiniai ir politiniai pokyčiai neišvengiamai paliečia ir kalbų programas. Šios programos pastaruoju metu ne tik plėtoja kalbinę kompetenciją (dažnai bent dviejų užsienio kalbų), bet ir pateikia detalių tyrimų apie visuomenės aspektus – socialinę ir politinę struktūrą ar verslo aplinką. Kiekvienas universitetas Europoje įgyvendina tarptautiškumo strategijas, kuriomis siekia pritraukti studentų ir darbuotojų iš užsienio šalių, užmegzti ryšius su institucijomis kitose šalyse ir kelti universitetų tarptautiškumo lygį. Pabrėžtina, kad mainai vyksta ne tik tarp Europos universitetų, bet plėtojami ryšiai ir tarp Azijos bei Amerikos aukštojo mokslo institucijų. Tai suteikia daug galimybių, tačiau esama ir rimtų pavojų, apie kuriuos būtina kalbėti bei ieškoti problemų sprendimo būdų. Asmenys, kuriantys kalbų politiką, būdami užsiėmę dažnai nenori labiau įsigilinti į problemos esmę ir nuo jų priklausančius galimus sprendimus. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti keletą svarbiausių Europos aukštojo mokslo kalbų politikos problemų ir pasiūlyti galimus praktinius jų sprendimo būdus. Norint efektyviai plėtoti kalbinę kompetenciją aukštajame moksle, svarbu, kad akademinės bendruomenės darbuotojai prisidėtų prie kalbų politiką kuriančių asmenų ir įtikintų juos, jog kalbų mokymas(is) yra svarbus. Kalbų svarba turėtų būti akcentuojama nacionaliniu lygiu, bendraujant su ministerijomis ir valstybės tarnautojais.
Higher education is in a period of far-reaching changes in Europe, and language programmes are vitally affected by these changes. In addition to language competence development, often in at least two foreign languages, these programmes may provide detailed study of different aspects of societies, such as social and political structures as well as business environment. Every university has adopted a strategy of internationalisation, seeking to attract staff and students from abroad, develop links with institutions in other countries, and raise the international ranking of the university. The situation provides important opportunities but also serious threats. Since policy makers are busy people, they will generally not wish to spend much time in puzzling out the nature of a problem or what they ought to do about it. The aim of this paper is to examine some of the most important issues in language policy for higher education across Europe, and to offer some suggestions about how they might be addressed in practice. In order to achieve the effective development of foreign language competence in higher education, it is important that academic staff should engage with policy makers in order to persuade them of the importance of foreign language competence. These problems need to be addressed to policy makers at a national level, such as ministers and civil servants.