Šūvio įtaka pilkojo kiškio (Lepus europaeus Pallas) mėsos išeigai

Abstract

Žvėriena yra didelės mitybinės ir fiziologinės vertė maistas, turintis mažai (iki 4 %) riebalų ir jungiamojo audinio. Tinkamai sumedžiota ir paruošta laukinių žvėrių mėsa yra sveikesnė už naminių gyvulių mėsą. Tačiau gera žvėrienos kokybė labai priklauso nuo daugelio faktorių – gyvūno sveikatos būklės prieš jį sumedžiojant, šūvio pataikymo vietos, kailio nulupimo bei žvėrienos tvarkymo higienos taisyklių laikymosi. Šiame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į švino turinčių šratų naudojimą medžiojant pilkuosius kiškius(Lepus europaeus Pallas). ASU Medžioklėtyros laboratorijoje ištirti 22 pilkieji kiškiai, sumedžioti 2009-2010, 2011-2012 metais Vilkaviškio ir Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Atlikti tyrimai parodė, kad sumedžioto pilkojo kiškio mėsa retai būna idealios būklės. Lupant, skrodžiant, porcijonuojant kiškį randama hematomų ir po visą kūną pasklidusių švino šratų dalelių. 23 % ištirtų kiškių kūnuose rasti daugybiniai sužalojimai keliose vietose iš karto, t.y. mentyje, viduriuose, šlaunyje. Daugybinio sužalojimo atvejais kiškienos nuostoliai siekia iki 69%. Patys vertingiausi raumenys (nugaros ir šlaunies) dažnai būna iš esmės sužaloti ir netinkami žmonių maistui

It is well established that game is nutritionally and physiologically valuable meat. It contains small amount (less than 4 %) of fat and connective tissue. Meat of wild animals, hunted and done properly, is healthier and more valuable than that of domestic animals. However, the quality of the game depends on many factors including the state of animal health before it was shot down, the shoot area, and how the hygiene rules of skinning and evisceration were followed. The article focuses on the use of lead shot pellets in European hares (Lepus europaeus Pallas) hunting. 22 European hares, that were shot down over the period 2009 - 2012, in Vilkaviskis and Marijampole districts were examined at ASU Game research laboratory. The research revealed that meat of a hunted European hare was frequently in poor condition. During skinning, eviscerating, portioning of hares the haematomas and hardly noticeable pieces of lead shot pellets could be found all over the body. 23 % of the examined bodies had multiple injures on shoulder-blades, guts, thighs. When the cases of multiple injuries occured the waste of edible hare meat made about 69 %. Often lesions in the valuable muscles (loin and thigh) were substantial