| Abstract: | Kredito rinkos vystymasis yra tampriai susijęs su šalies bei pasaulio ekonomikos būkle, tame tarpe ir žemės ūkio verslo vystymusi. Jei ekonomikos augimo metu bankai aktyviai teikia paskolas, tai ekonomikai patiriant nuosmukį, bankai, siekdami apsisaugoti nuo galimų nuostolių, griežtina kredito rizikos vertinimą bei riboja skolinimą. Tema aktuali tuo, kad ne visuomet pavyksta numatyti neigiamus pokyčius ekonomikoje, todėl itin svarbu žinoti veiksnius, kurie lemia kredito kaitą ir į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį norint numatyti tolesnes kredito rinkos vystymosi tendencijas. Mokslinėje literatūroje šie klausimai gana plačiai nagrinėjami, tačiau mokslininkų nuomonės dažnai išsiskiria. Problema ta, kad įvardijant tam tikrus veiksnius bei vertinant jų poveikį, gaunami labai skirtingi rezultatai. Nors Baltijos šalys tarptautinėje erdvėje suvokiamos kaip vientisas regionas, tačiau pasigendama tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami kredito privačiam sektoriui rinką lemiantys veiksniai bei raidos tendencijos ne vienoje iš Baltijos šalių, o analizuojant jas kartu. Šios aplinkybės suponavo tyrimo tikslą – identifikuoti veiksnius, lemiančius privataus sektoriaus kreditavimo apimtis bei jų kitimo tendencijas Baltijos šalyse. Tyrimo metodika: sisteminė mokslinės literatūros analizė, loginės lyginamosios ir matematinės statistinės analizės metodai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ekonomikos nuosmukis neigiamai veikia kredito rinkos plėtrą, didžiausią poveikį kredito privačiam sektoriui rinkai turi šie veiksniai: BVP vienam gyventojui, infliacija, nedarbo lygis, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, rinkos palūkanų norma (EURIBOR), indėliai. Nors visose Baltijos šalyse nustatyta glaudi priklausomybė tarp minėtų veiksnių, tačiau šių veiksnių įtakos stiprumas atskirose šalyse skiriasi
Credit market development is closely related to national and global economic stage. During the economic growth banks are very interested in loan provisions, otherwise when the economy is experiencing recession, banks seeking to protect themselves against potential losses, are tightening credit risk assessment and lending limits. Not always is possible to foresee adverse developments of the economy that why this theme is relevant, it is extremely important to know the factors that determine changes in the credit and which should be taken to provide further credit market developments. In the scientific literature these issues are fairly well analyzed, but very often scientists have different opinions. The problem is that the naming of certain factors and assessing their impact, are obtained very different results. Although the Baltic countries in the international space is conceived as a single region, but is lack of studies where were analyzed private sector’s credit factors and trends to the market not at one of the Baltic countries but all them together. These circumstances determined the objective of the study – to identify the factors that determine the extent of private sector credit and their trends in the Baltic countries. Research Methodology: systematic analysis of scientific literature, and logic comparative and mathematical statistical analysis. The results showed that the economic downturn affects the credit market development, the greatest impact on credit to the private sector market have following factors: GDP per inhabitant, inflation, unemployment, average monthly net earnings, the market interest rate (EURIBOR), deposits. Although in all the Baltic countries indicated close relationship between these factors, but the affecting strength of these factors in each country is different |
