"Apgaulės trikampio" modelio panaudojimo galimybės nustatant apgaules finansinėse ataskaitose

Abstract

Įmones dažnai susiduria su mokestiniais ir finansiniais apskaitos nesuderinamumais, tai apsunkina apskaitos darbuotojų darbą ir gali turėti reikšmingą įtaką įmonės veiklai. Įmonių veikimo pagrindą sudaro jų turimas ir valdomas turtas, todėl apskaitos specialistams tenka idėti daugiausiai pastangų ji apskaitant, atitinkamai turto apskaitai didžiausią įtaką daro LR pelno mokesčio įstatymo ir LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos. Straipsnyje nagrinėjami dažniausiai pasitaikantys ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto finansinės ir mokestinės apskaitos nesutapimai, kuriuos išmanant būtų galimybė išvengti klaidų mokestinėje ir finansinėje apskaitoje, t.y. analizuojami ir lyginami verslo apskaitos standartų, LR pelno mokesčio įstatymo ir LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimų ilgalaikio turto apskaitai, ilgalaikio turto grupavimo ir minimalios kainos nustatymo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos skaičiavimo, likvidacinės vertės nustatymo, turto minimalios vertės pakeitimo ir PVM atskaitos tikslinimo, negrąžinamo PVM pripažinimo sąnaudomis, ilgalaikio nematerialiojo turto sampratos skirtumai

The aim of this article is to analyse how „Fraud triangle" model can be used to identify frauds in the financial statements. The authors of the article have analysed conceptions of fraud, determined the essential fraud features, analyzed warning signs which can indicate frauds existence it tat financial statements. It was determined that frauds in financial statements can appear because of three conditions: incentive orpressure, attitude or rationalization and opportunity. A combination of these three conditions is „Fraud triangle" model which is an important tool for auditors to detect frauds in the financial statements