Teisė į sveikatą socialinių žmogaus teisių ir kaimo plėtros politikos kontekste

Abstract

Viena iš svarbiausių žmogaus socialinių teisių yra asmens teisė į sveikatą. Straipsnyje ši tema nagrinėjama socialinių teisių ir kaimo plėtros kontekste. Atskleidžiami žmogaus teisės į sveikatą sampratos ir jos turinio prieštaringumai, analizuojami kaimo ir miesto žmonių sveikatos rodikliai bei kaimo gyventojų materialinės padėties ir išsilavinimo įtaka sveikatingumo rodikliams ir galimybei realizuoti savo teisę į sveikatą. Straipsnio tikslas: atskleisti žmogaus teisę į sveikatą socialinių žmogaus teisių ir kaimo plėtros kontekste. Tyrimo metodas: lyginamoji mokslinės literatūros, sveikatos teisės dokumentų, statistinių ir sociologinių tyrimų duomenų analizė, lyginimas, apibendrinimas. Tyrimo rezultatai: esminiai gyventojų sveikatos rodikliai – gyvenimo trukmė, sergamumas, mirtingumas ir kt., kaime yra blogesni negu mieste. Laikančių save sveikais kaimo gyventojų dalis nedidėja. Tai lemia daug priežasčių, tarp kurių išsiskiria gilios tam tikros kaimo gyventojų dalies sociopsichologinės problemos, socialinė depresija, kurią lėmė esminiai socialiniai ekonominiai pokyčiai kaime, sukelti besiformuojančios laisvos rinkos ir to nulemtos socialinės diferenciacijos. Nesugebėjimas prisitaikyti prie rinkos santykių skatina alkoholizmo ir savižudybių plitimą kaime. Blogesnę kaimo žmonių sveikatą įtakoja nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas

The human right to health is one of the significant social human rights. The aim of the article is to disclose the meaning of this concept in the context of social human rights and the policy of rural development. There are three objectives of this article: 1) to explain the complexity and discrepancy of the content of the concept of human right to health, 2) to compare health indicators between rural and urban population and 3) to reveal how socioeconomic status and the level of education influence health indicators and possibility to realize the right to health. Methods: we use comparative analysis and generation of scientific literature, examination of national and international documents, analysis of data of statistical and sociological researches. Results. Radical changes made during the transitional period in Lithuania have had effect on the entire society, including the health care system. In the years 1991-1992 two goals of the health system reform were proclaimed: the active policy of public health, which had to involve people into health care decision-making, as well as people‘ s accessibility to health services. However, the right to health care does not quarantee health for everyone. Human health depends on different determinants: natural abilities and genetics, life style, voluntary health risk, etc. Therefore, health could not be only a function of the state: each of us is responsible for our health. One of the most important health indicators is life expectancy. In the year 2008 when compared with the data of the year 2000, rural male life expectancy was shortened from 64.5 to 64 years and urban - from 68 to 675 years of age; female life expectancy became longer from 78.3 years of age in 2000 to 78.6 in 2008. There is great difference between rural and urban mortality, and also between male and female population in the rural areas. [...]