Some Lexical, Morphological and Syntactical Similarities and Differencies in Lithuanian, Italian and English Languages
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2011 |
Šis straipsnis skirtas palengvinti italų kalbos mokymą(si) atskleidžiant leksinius, morfologinius ir sintaksinius lietuvių, anglų ir italų kalbų panašumus bei skirtumus. Minėtos kalbos priskiriamos skirtingoms indoeuropiečių prokalbės baltų, romanų ir germanų kalbų šakoms. Nors anglų kalba yra palyginti jauna, išsivysčiusi Viduramžiais, tačiau ji paveldėjo daugumą leksemų, morfemų ir vedinių iš senovės graikų ir lotynų kalbų, kurie paplito per italų kalbą ir yra būdingi daugeliui kitų kalbų. Kadangi dauguma italų kalbą pasirinkusių studentų jau būna neblogai įsisavinę anglų kalbą, pastarąja daugeliu atvejų galima labiau remtis negu gimtąja kalba. Straipsnyje pateikti leksiniai ir morfologiniai panašumai bei skirtumai analizuojami panaudojant lyginamosios kalbotyros metodus. Palyginimui pasirinktos pagrindinių kalbos dalių priesagos ir priešdėliai, kurie sugrupuoti pagal jų funkcijas. Palyginimai gausiai iliustruojami trijų kalbų pavyzdžiais. Fleksijos ir derivacinės morfemos pagal galimybes aptartos atsižvelgiant į gramatines kategorijas: rūšį, laiką, asmenį, giminę ir skaičių bei atkreipiant dėmesį į tai, kad lietuvių kalboje daiktavardžiai, būdvardžiai ir dalyviai yra linksniuojami. Kadangi lietuvių kalba, būdama sintetinė, gerokai skiriasi nuo italų, daugiau dėmesio skiriama lyginant panašumus tarp italų ir anglų kalbų. Taip pat pateikiama panašios ir klaidinančios leksikos pavyzdžių, analizuojama skirtinga sakinio struktūra bei gimtosios kalbos įtaka italų kalbos įsisavinimui.
The article is aimed at facilitating parallel teaching and learning Italian by discovering lexical, morphological and syntactical similarities and differences in Lithuanian, Italian and English languages, which correspondingly represent Romance, Germanic and Baltic language branches of the Indo-European language family. Even though the English language is relatively young, having developed in the Middle Ages, it inherited a lot of morphemes and derivatives from Ancient Greek and Latin through Italian which are also rather com¬mon in other languages. While analysing the morphemes, the methods of comparative linguistics and contras-tive analysis are applied. The major semantic groups of suffixes and prefixes along with their functions are compared in the three languages and are listed with typical examples of their use. Concerning inflectional and derivational morphemes in different parts of speech, grammatical categories such as voice, tense, person, gender and number are also discussed. Taking into consideration that Lithuanian is rather different from other languages, more attention is drawn to common similarities between Italian and English. Some lexical examples of correct and incorrect usage are advanced. In order to illustrate the issues related to interference of the mother tongue, syntactical correlation is also provided. This paper brings to light multidimensional profiles of the subject and suggests a new approach to teaching and learning foreign languages. The comparative analysis is mostly based on the survey of the corresponding scientific literature and dictionaries.