Pasėlio tankumo ir tręšimo įtaka vasarinių rapsų cheminei sudėčiai žydėjimo tarpsnyje ir derliui
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
| Date |
|---|
2011 |
Tyrimai atlikti 2009-2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, kar-bonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimų tikslas - nustatyti pasėlio tankumo ir tręšimo įtaką vasarinių rapsų (Brassica napus L.) 'Sponsor' cheminei sudėčiai žydėjimo tarpsnyje ir derliui. Bandymo variantai: A veiksnys - tręšimas: 1) netręšta, 2) tręšta prieš rapsų sėją 64 kg ha"1 N, 64 kg ha"1 P2O5,94 kg ha1 K2O ir butonizacijos tarpsnyje 70 kg ha"1 N. B veiksnys - pasėlio tankumas: 1) 2 kg ha'1 (50,1-100 augalų m"2), 2) 4 kg ha"1 (100,1-150 augalų m"2), 3) 6 kg ha"1 (150,1-200 augalų m'2), 4) 8 kg ha"1 (200,1-250 augalų m"2), 5) 10 kg ha"1 (250,1-300 augalų m"2), 6) 12 kg ha"1 (300,1-350 augalų m"2), 7) 14 kg ha"1 (350,1-400 augalų m"2), 8) 16 kg ha"1 (400,1-450 augalų m-2). Žydėjimo tarpsnyje tankėjant vasarinių rapsų pasėliui, ir netręštuose, ir tręštuose au¬galuose esmingai mažėjo žaliųjų baltymų (r = -0,91 --0,99), fosforo (r = -0,80 --0,98), kalio (r = -0,89 --0,98) ir sieros (r - -0,94 --0,99} kiekis. Dėl tręšimo, palyginti su visai netręštais rapsais, esmingai didėjo žaliųjų baltymų, fosforo, kalio bei 2010 m. ir sieros kiekis augalų antžeminėje dalyje. Maisto medžiagų sankaupa vasarinių rapsų antžeminėje dalyje žydėjimo tarpsnyje parodė tendenciją, kad tręštuose rapsuose didesnis sėklų derlius tikėtinas retesniame (100-150 vnt. m"2) pasėlyje, o netręštuose arba mažiau derlingame dirvožemyje augančiuose rapsuose - tankesniame (200-300 vnt. m"2) pasėlyje.
Field experiments were conducted in 2009 and 2010 at the Experimental Station of the Aleksandras Stulginskis University on a Calc(ar)i-Epihypogkyic Luvisol. The objective of the current study was to determine the influence of crop density and fertilization on the chemical composition of the spring oilseed rape (Brassica na-pus L.) 'Sponsor' at the flowering stage and on yield.Treatments of the investigations: factor A - fertilization: 1) without fertilization, 2) fertilization before rape sowing 64 kg ha"1 N, 64 kg ha"1 P-,O5,94 kg ha"1 K2O and at the budding stage 70 kg ha'1 N. Factor B - crop density: 1)2 kg ha"1 (50.1-100 plants nr2), 2) 4 kg ha"1 (100.1-150 plantsm-2),3) 6kg ha"1 (150.1-200 plants m"2),4) 8kg ha"1 (200.1-250 plants rrr2), 5) 10 kg ha-1 (250.1-300 plants nr2), 6) 12 kg ha"1 (300.1-350 plants nr2), 7) 14 kg ha"1 (350.1-400 plants nr2), 8) 16 kg ha"1 (400.1-450 plants rrr2). At the flowering stage, in spring rape with and without fertilization, with increasing crop density the content of crude protein (r = -0.91-0.99), phosphorus (r = -0.80-0.98), potassium (r = -0.89-0.98) and sulphur (r = -0.94-0.99) significantly decreased, The fertilization of rape crop significantly increased the content of crude protein, phosphorus, potassium and sulphur in 2010. The level of nutrients in the above-ground dry biomass of spring rape at the flowering stage showed a tendency that in fertilized rape the higher seed yield was likely in a thinner (100-150 plants nr2) crop, while in non-fertilized rape or in rape growing on less fertile soil higher yields maybe expected in a thicker (200-300 plants nr2) crop.