Karvidės oro tarša kenksmingomis dujomis iš įvairių šaltinių

Abstract

Tyrimų tikslas – nustatyti kenksmingų dujų iš įvairių šaltinių emisijos dėsningumus karvidėje ir įvertinti jų įtaką oro taršai. Atlikti teoriniai bei eksperimentiniai tyrimai gamybinėse karvidėse ir laboratoriniame stende. Įvairiose karvidėse nustatyti ir įvertinti pagrindiniai dujų emisijos šaltiniai, o laboratorinėmis sąlygomis nustatytas dujų emisijos intensyvumas. CO2 emisija iš tiršto mėšlo yra didžiausia – 4065±59 mg/(m2·h), iš pusiau skysto – 2340±39 mg/(m2·h), iš skysto – 1490±34 mg/(m2·h). Didžiausia amoniako emisija – iš skysto mėšlo – 194±6 mg/(m2·h), mažiausia – iš tiršto – 85±4 mg/(m2·h). Nustatyta, kad CO2 iš mėšlu užterštų tvarto konstrukcinių medžiagų ilgiausiai sklinda iš betono – 99 val., iš medienos – nuo 25 iki 71 val. (priklausomai nuo apdirbimo), nuo guminio kilimėlio paviršiaus – tik 8 val. Pagal sudarytas regresijos lygtis galima prognozuoti CO2 emisijos intensyvumą iš mėšlu užterštų statybinių medžiagų, taip pat gyvybinių procesų trukmę jose, laikant ir džiovinant medžiagas natūraliomis sąlygomis. Pagrindinis karvidės oro taršos šaltinis amoniaku yra mėšlas, o anglies dvideginiu – karvė. Naudojantis pateiktomis dujų emisijos reikšmėmis iš įvairių karvidės emisijos šaltinių, oro taršą kenksmingomis dujomis galima prognozuoti įvairių tipų karvidėse.