Hidroelektrinių slenksčių, įrengtų mažose upėse, įtaka nešmenų nusėdimui ir vandens savivalai

Abstract

Siekiant panaudoti atsinaujinančiosios energijos šaltinius, irengiamos hidroelektrinės (HE). Tačiau jų užtvankos pakeičia upės tėkmių bei nešmenų judėjimo režimus, kartu ir vandens gyvunijos bei augalijos gyvavimo sąlygas. Pastaruoju metu susirūpinta HE energetinių ir ekologinių poreikių derinimu. Straipsnyje, pasitelkus hidraulinį-matematinį modeliavimą, nagrinėjamas Lietuvos mažųjų upių HE įvairaus aukščio užtvankų poveikis nešmenų dinamikai ir vandens kokybei. Nustatyta, kad neigiamas poveikis mažesnis, kai užtvankos neaukštos (iki 3–4 m), ir tvenkinių vanduo į slėnį nesilieja, – tada nesumažėja žoline augalija apaugusio periodiškai užliejamo slėnio plotai, kuriuose potvynių metu dalis smulkiųjų nešmenų sulaikoma ir nusėda, kartu sumažėja vagos vandens užterštumas biogeninėmis medžiagomis. Įvertinus modeliuojamos Virvytės upės HE kaskadų poveikį ir siekiant pagerinti ekologines aplinkos sąlygas rekomenduota, kad ir mažose HE būtų instaliuojamos reguliuojamo galingumo Kaplano tipo turbinos. Straipsnyje aptariami galimi minėtų klausimų suderinimo būdai

For employing of the renewable energy, the hydropower stations are being built. However they change and worsen the life conditions of water animals and plants. Therefore by their designing, the coordination of ecological and energetic needs is' necessary. In the paper the investigation of sediment deposition in the cases of dams with variant heights is studied. The sediment deposition is more intensive, when the dams are not high, and the ponds do not overflow into the valley. Then the grass overgrown areas, which entrap the sediments, are not decreased. The selection of optimal number of low and high dams, and improving of ecological conditions is possible only, when the equipped turbines are able to regulate their power. The ways of coordination of mentioned problems is discussed in the paper