Gruntinio vandens kokybės tyrimai kiaulininkystės įmonėje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje pateikiami 2001–2005 m. duomenys apie gruntinio vandens cheminę sudėtį gręžiniuose,esančiuose moreniniuose priemoliuose, priesmėliuose ir smėliuose kiaulininkystės įmonės srutomis laistomuose laukuose (metinė liejimo norma – 460 m3 ha-1). Buvo siekiama nustatyti kiaulininkystės įmonės srutomis laistomų laukų įtaka gruntinio vandens kokybei. Gruntinio vandens mėginiai iš stebimų gręžinių imti 2 kartus per metus: pavasarį, prieš tręšimo pradžią, ir rudenį, tręšimo laikotarpio pabaigoje, paskutinį kartą išlaisčius srutas. Vandens mėginiuose nustatyti šie rodikliai: NH4 - N, NO3 -, NO2 -, PO4 2-, K+, Na+, Ca2+, Mg2+, HCO3 -, SO4 2-, Cl-. Vandens mėginiu cheminės analizės buvo atliekamos taikant Aplinkos ministerijos patvirtintus unifikuotus vandenų kokybės tyrimo metodus. Per penkerių metų tyrimų laikotarpį didesnės nei DLK amonio azoto ir nitritų koncentracijos nustatytos po 2 kartus 4 gręžinyje, nitratų – po 1 kartą 1 ir 3 gręžiniuose, vandens kietumo – 2 kartus 1 gręžinyje. Kitų tiriamų elementų (PO4 2-, Cl- ir SO4 2-) koncentracijos buvo mažesnės už DLK. Esant didesniam gruntinio vandens bendrajam kietumui, didėjo mineralizacija, o esant didesnei mineralizacijai vandenyje, didėjo chloridų ir sulfatų. Nustatyta, kad gruntinių vandenų kokybei įtakos turėjo laistomų laukų paviršiaus reljefas ir nuogulos, kuriose jis susikaupęs. Kadangi gruntinis vanduo nuo tręšiamo ploto judėjo į pietryčius, pietus ir pietvakarius, žemiausioje reljefo vietoje įrengtų 1 ir 4 grežinių vandens mineralizacija didžiausia, o svarbiausių anijonų koncentracija pasiskirsčiusi nenormaliai: HCO3 ->Cl->SO4 2->NO3 -. Be to, didžiausia gruntinio vandens mineralizacija nustatyta 4 gręžinyje, kuris įrengtas dirvožemyje, turinčiame durpinį sluoksnį.
Atlikus koreliacinę analizę tarp su srutomis patenkančių maistingųjų medžiagų kiekio bei šių medžiagų koncentracijų stebimų gręžinių vandenyje, statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta, išskyrus 1 gręžinį: jame nitratų, nitritų ir fosfatų koncentracijos didėjo. Tam įtakos turėjo laistomo ploto reljefo nelygumas: šis gręžinys yra lomoje,į kurią laistymo metu suteka daugiau srutų. Cheminių elementų koncentracijoms vandens lygio svyravimų įtakos nenustatyta, nes koreliaciniai ryšiai gauti statistiškai nereikšmingi, išskyrus 1, 2 ir 3 gręžinius, kuriuose, vandeniui pakilus arčiau žemės paviršiaus, amoniakinio azoto koncentracijos 1 ir 3 gręžiniuose, nitratų – 2 gręžinyje, o kalio koncentracijos – 1 gręžinyje didėjo. Tyrimai parodė, kad srutomis laistomi plotai tiriamuoju laikotarpiu turėjo nežymų poveikį gruntinio vandens kokybei: formavosi hidrokarbonatinis, silpnos mineralizacijos bei kietokas ir kietas vanduo.
Besides, the highest groundwater mineralization was determined in the boring 4, which was installed in the soil with a peat layer. The correlation analysis between the amount of the nutrients that come with slurry and the concentration of these substances in the water of the observed borings showed no statistically significant results, with exception of the first boring, where the concentration of nitrate, nitrite and phosphate was increasing. The rough surface of the watered area had some influence on these results: the boring was situated in the lowland where the largest amount of slurry collected during watering. No influence of water level fluctuations on the concentrations of chemical elements was determined, because the results of correlation analysis were not statistically significant, except the borings 1, 2 and 3, where concentration of ammonia nitrogen in borings 1 and 3, concentration of nitrate in boring 2, and concentration of potassium in boring I were increasing together with the water level rise to the ground level. According to the investigation data, in the period of observation the areas watered with slurry had an insignificant influence on the groundwater quality: formation of hydrocarbonate, slightly mineralized and hard water.
This paper presents data on the groundwater chemical composition in the borings installed in moraine loam, sandy loam and sand fields, watered with slurry from a pig breeding enterprise, for the period of 2001-2005 (annual watering rate - 460 m3ha'). The investigations aim to determine the influence of the fields, watered with slurry from a pig breeding enterprise, on the groundwater quality. From the observed borings samples of the groundwater were taken twice a year: in spring, before the fertilization, and in autumn, at the end of the fertilization period, having watered with the slurry for the last time. The following indices were determined in the water samples: NH/, NO3\ NO2", PO/", K+, Na\ Ca'+, Mg2+, HCO3", SO/-, Cl'. The unified water quality investigation methods, approved by the ministry of Environment, were used to conduct chemical analysis of the water samples.During the five-year period of investigations, concentrations of ammonium nitrogen and nitrites two times were established to exceed the HPC (boring 4), that of nitrates -1 time (borings 1 and 3), water hardness - 2 times (boring 1). Concentrations of the other investigated elements (PO42", Cl" ir SO42") did not exceed the HPC. At the increasing general water hardness, mineralization also increased, while the increasing mineralization gave rise to the amount of chlorides and sulphates in the water. The groundwater quality was established to be under the influence of surface relief of the watered fields and sediments. As the groundwater was mowing towards southeast, south and southwest from the fertilized field, the borings in the lowest place of relief (boring I and boring 4) had the highest water mineralization and irregularly distributed concentration of the most important anions: HCO3>C1">SO42>NO3".