Biologinių preparatų naudojimo cukrinių runkelių pasėlyje efektyvumas

Abstract

Biologinių preparatų poveikio cukrinių runkelių produktyvumui tyrimai vykdyti 2009–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto (tuo metu – Lietuvos žemės ūkio universiteto) Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas, sekliai glėjiškas išplautžemis (Calcari-Epihypogleyic Luvisol) – IDg8-k. Cukrinių runkelių priešsėlis – žieminiai kviečiai. Cukriniai runkeliai biologinių preparatų Azofit ir Terra Sorb Foliar tirpalais apipurkšti du kartus: keturių porų tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje (17–18 BBCH) ir 5–6 porų tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje (21–22 BBCH). Kiti agrotechniniai darbai atlikti pagal Bandymų stotyje naudotą cukrinių runkelių auginimo technologiją. Cukrinius runkelius apipurškus bandyme tirtų biologinių preparatų tirpalais, runkeliai intensyviau augo ir vystėsi. Dėl biologinio preparato Azofit įtakos sparčiau augo šakniavaisiai. Runkelių, paveiktų šiuo preparatu, derlius patikimai padidėjo: augalus apipurškus vieną kartą – 8,13 t ha–1, apipurškus du kartus – 9,29 t ha–1, palyginti su kontrole (runkeliai biologiniais preparatais nebuvo apipurkšti). Dėl biologinio preparato Terra Sorb Foliar įtakos šakniavaisiuose intensyviau buvo kaupiamos cukrinės medžiagos. Runkelius šio preparato tirpalu apipurškus vieną kartą, šakniavaisių cukringumas patikimai padidėjo 1,03 %, apipurškus du kartus – 1,14 %, palyginti su biologiniais preparatais neapipurkštų runkelių šakniavaisių cukringumu. Daugiausiai baltojo cukraus gauta cukrinius runkelius apipurškus biologinio preparato Azofit tirpalu: atitinkamai 1,61 t ha–1 ir 1,90 t ha–1, arba 19,7 % ir 23,2 % patikimai daugiau, palyginti su kiekiu baltojo cukraus, gauto cukrinių runkelių neapipurškus biologinių preparatų tirpalais

The effect of biological products on the productivity of sugar-beet was studied in 2009–2010 at the Aleksandras Stulginskis University (former Lithuanian University of Agriculture) Experimental Station on Calcari-Epihypogleyic Luvisol (IDg8-k). The beet-preceding culture was winter wheat. The biological products Azofit and Terra Sorb Foliar were sprayed on sugar-beet two times: at the growth stage of four pairs (BBCH 17–18) and of 5–6 pairs of leaves (BBCH 21-22). Other agrotechnical works were carried out in accordance with the technology used for sugar-beet cultivation at the test station. Sugar-beet sprayed with biological agent solutions grew more intensively. Sugar-beet yield under the effect of this preparation significantly increased: sprayed once by 8.13 t ha–1 and sprayed twice by 9.29 t ha–1 as compared with control plants which had not been sprayed with the biological agents. The biological product Terra Sorb Foliar intensified the saccharinity of sugar-beet roots. In beet roots sprayed once, sugar content increased by 1.03% and in those sprayed twice by 1.14% as compared with plants that had been not sprayed. The highest yield of white sugar was obtained in plants with Azofit solution – 1.61 t ha–1 and 1.90 t ha–1, or by 19.7% and 23.2% higher as compared with sugar-beet plants not sprayed with the biological product solutions