Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/83462
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)
Author(s): Šaulys, Valentinas;Gurklys, Vidmantas
Title: Sausinimo sistemų funkcijų atstatymo prioritetai
Other Title: Priorities of the drainage systems renovation
Is part of: Vandens ūkio inžinerija. , Nr. 38(58)( 2011)
Extent: p. 14-21
Date: 2011
Keywords: Drenažas;Drenažo gedimų tikimybė;Sausinimo sistemų atstatymo prioritetai;Žemės našumo balai;Drainage;Drainage systems;Renovation priorities;Land productivity points;Probability of drainage failures;Contact person
Abstract: Iki 1990 m. šalyje buvo nusausinta 3,02 mln. ha drėgnų ir užpelkėjusių žemių, iš jų 2,58 mln. ha -drenažu. Paskutiniu metu dėl visuomeninių, demografinių ir ekonominių priežasčių Salyje nemaži nusausintos žemės plotai tapo nebenaudojami žemės ūkio gamyboje. Žemės ūkio naudmenų sausinimo poveikio dirvožemių našumui įvertinimo skalė rodo, kad Šis poveikis kinta nuo didelio (21,4) iki mažo (7,2). Regionuose, kuriuose žemės našumo balų padidėjimas dėl žemių sausinimo didesnis negu šalies vidurkis, sausinimo paslauga akivaizdžiai turi didesnę reikšme., - tai rodo nenaudojamų žemės ūkio plotų dinamika. Didėjant žemės našumo balams, mažėja žemės ūkio naudmenų plotų. Augalininkystės produkcijos ir žemės našumo balų padidėjimo dėl žemių nusausinimo analizė rodo, kad, didėjant žemės našumo balų priedui dėl nusausinimo, didėja ir augalininkystės produkcijos gamyba pagal polinominę priklausomybe. įvertinus apleistų žemės ūkio naudmenų, žemės našumo balų padidėjimo dėl nusausinimo, drenažo gedimų tikimybės ir augalininkystės produkcijos gamybos dinamiką tani tikruose regionuose, galima teigti, kad sausinimo sistemas atstatyti tikslingiausia yra Vidurio Lietuvos žemumos areale, po to - Pajūrio žemumoje ir Baltijos aukštumose, o netikslingiausia - Žemaičių aukštumoje
In our republic 3.02 million hectares of moist and waterlogged lands had been drained (of these - 2.58 million hectares by subsurface drainage) by 1990. In recent years, large areas of drained lands have become unused due to social, demographic and economic reasons. The scale for evaluation of the impact of agricultural land drainage on soil productivity shows the fluctuation pf drainage impact from strong (2 1.4) to weak (7.2). The importance of drainage services is significant in the regions, where the increase of land productivity points is bigger (because of the land draining) than the average in the country. Dynamics of unused agricultural areas illustrates this phenomenon. At the increasing points of land productivity the number of areas not used in igricuiturai activity decreases. Analysis of increase of plant-growing production and land productivity points shows that at the increasing addition of land productivity points, the plant-growing production increases according to polynomial dependency. Evaluation of the dynamics of abandoned agricultural lands, increase of land productivity points, probability of the drainage failures and plant-growing production for separate regions brings to statement that renovation of drainage systems has the highest priority in the areas of the Middle Lithuania Lowlands, the average - in the Pajuris Lowlands and the Baltic Uplands, the lowest - in the Zemaiciai Uplands
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/83462
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.65 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

50
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

11
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.