Sausinimo sistemų funkcijų atstatymo prioritetai

Abstract

Iki 1990 m. šalyje buvo nusausinta 3,02 mln. ha drėgnų ir užpelkėjusių žemių, iš jų 2,58 mln. ha -drenažu. Paskutiniu metu dėl visuomeninių, demografinių ir ekonominių priežasčių Salyje nemaži nusausintos žemės plotai tapo nebenaudojami žemės ūkio gamyboje. Žemės ūkio naudmenų sausinimo poveikio dirvožemių našumui įvertinimo skalė rodo, kad Šis poveikis kinta nuo didelio (21,4) iki mažo (7,2). Regionuose, kuriuose žemės našumo balų padidėjimas dėl žemių sausinimo didesnis negu šalies vidurkis, sausinimo paslauga akivaizdžiai turi didesnę reikšme., - tai rodo nenaudojamų žemės ūkio plotų dinamika. Didėjant žemės našumo balams, mažėja žemės ūkio naudmenų plotų. Augalininkystės produkcijos ir žemės našumo balų padidėjimo dėl žemių nusausinimo analizė rodo, kad, didėjant žemės našumo balų priedui dėl nusausinimo, didėja ir augalininkystės produkcijos gamyba pagal polinominę priklausomybe. įvertinus apleistų žemės ūkio naudmenų, žemės našumo balų padidėjimo dėl nusausinimo, drenažo gedimų tikimybės ir augalininkystės produkcijos gamybos dinamiką tani tikruose regionuose, galima teigti, kad sausinimo sistemas atstatyti tikslingiausia yra Vidurio Lietuvos žemumos areale, po to - Pajūrio žemumoje ir Baltijos aukštumose, o netikslingiausia - Žemaičių aukštumoje

In our republic 3.02 million hectares of moist and waterlogged lands had been drained (of these - 2.58 million hectares by subsurface drainage) by 1990. In recent years, large areas of drained lands have become unused due to social, demographic and economic reasons. The scale for evaluation of the impact of agricultural land drainage on soil productivity shows the fluctuation pf drainage impact from strong (2 1.4) to weak (7.2). The importance of drainage services is significant in the regions, where the increase of land productivity points is bigger (because of the land draining) than the average in the country. Dynamics of unused agricultural areas illustrates this phenomenon. At the increasing points of land productivity the number of areas not used in igricuiturai activity decreases. Analysis of increase of plant-growing production and land productivity points shows that at the increasing addition of land productivity points, the plant-growing production increases according to polynomial dependency. Evaluation of the dynamics of abandoned agricultural lands, increase of land productivity points, probability of the drainage failures and plant-growing production for separate regions brings to statement that renovation of drainage systems has the highest priority in the areas of the Middle Lithuania Lowlands, the average - in the Pajuris Lowlands and the Baltic Uplands, the lowest - in the Zemaiciai Uplands