Ekologinio ugdymo svarba šiuolaikinės civilizacijos kontekste
Author | Affiliation | |
---|---|---|
LT |
Date |
---|
2011 |
Straipsnyje nagrinėjamos problemos, susijusios su vienu didžiausiu šiuolaikinės civilizacijos rūpesčiu – nepaliaujamai didėjančiu antropogeninės veiklos poveikiu gyvajai gamtai. Šiuolaikines ekologines krizes daugeliu atvejų sąlygoja dominuojantis visuomenės požiūris į vertybes bei santykius. Dabartinė pažanga, dideliais mastais naudodamasi gamtiniais procesais, tapo žmogaus egzistencijos dalimi, bei pasaulio pažinimo bei pertvarkymo priemone. Spartus mokslo ir technikos progresas bei ekonominio vystimosi būtinybė blogina ekologinę situaciją, užkerta kelius eiliniams piliečiams dalyvauti praktinėje veikloje sprendžiant ekologines problemas. Ekologinės pasaulėžiūros formavimas analizuojamas per asmenybės ir jį supančio pasaulio sampratą, jog žmogus yra sudėtinė gamtos dalis, paklūstanti jos dėsniams. Ekologinio nestabilumo sąlygomis bręsta dorovinio bendravimo su gamta poreikis. Bendrojoje dorovės kategorijų sistemoje iškilo ekologinė etika. Ji suformuoja programą, kaip visuomenei ir paskiriems žmonėms naudoti, saugoti ir kurti gamtą. Ši tyrimų sritis išeina už etinių problemų ribų, tapdama santykių si visa planetos gamta filosofija.
The issue discusses the problems related to the global warry of modern civilization such as a powerfully growing im pact of anthropoglnical activies living nature. The ideas declared by the Conservancy should arrive at peoples understanding thal it is extremely important to leave natural important envizonment to future generations as len ach anged as possible.