Briedžių patinų individualių rujos teritorijų tyrimas Tyrulių botaniniame zoologiniame draustinyje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Kavaliauskas, Darius | ||
| Date |
|---|
2011 |
Tyrulių botaninis zoo!oginis draustinis yra Šiaulių apskrityje, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijose. Pietinė draustinio dalis riboja su Kelinės rajonu. Tyrulių pelkė įtraukta į Natūra 2000 tinklą, kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST), Tai -3700 ba ploto tipiSka išeksploatuotas durpynas su atsistatančiomis pelkinių augalų bendrijomis. Vakariniu durpyno pakraščiu teka ŠimSos, o rytiniu - Krioklio upeiiai. Abu j yra kanalizuoti, keletoje vietų lygiagrečiai iStiesintos vagos išlikę senvagių ruožai. Draustinio teritorijoje vyrauja mozaikiškai išsidėstę įvaira užmirkimo bei užžėlimo išeksploatuotiems durpynams būdingi biotopai - dykvietės su pustomomis durpėmis, įvairaus drėgnumo nendrynų plota sausesnėse vietose dalinai užželiantys krūmokšniais bei drėgni jauni ir viduramžiai lapuočių medynai. Draustinis, kartu su aplink besidriekiančiai Rėkyvos, Dūkto, Užpelkių bei Kiaunorių miškais yra gausiai apgyvendintas briedžių (Alces alces). Užmirkę, sunkiai praeinami ir nepatraukia poilsiautojams išeksploatuoto durpyno plotai bei juose vėsinti pelkinė augmenija sukuria puikias sąlygas pavasario-vasaros laikotarpiu, o bnedžių pamėgtų karklų bei šaltekšnių pomiškiu gausiai sužėlę pelkės pakraščiai ir aplinkiniai miškai yra puikios žiemos ganyklos.
Kasmet rugsėjo-spalio mėnesiais keletas briedžių patinų draustinyje užima individualias rujos teritorijas. Būdamas didžiausiu bei seniausiai Lietuvos teritorijoje gyvenančiu elniniu žvėrimi briedis yra labai svarbus mūsų šalies rmsko ekosistema komponentas. Pastarojo dešimtmečio briedžių gausos bei sumedžiojimo dinamikos analizė rodo; kad be medžioklės yra daugiau faktorių lemiančių a žvėrių populiacijos būklę. Viena iš populiacijos gausinimo priemonių galėtų būti pilnavertei rujai tinkamų sąlygų sukūrimas identifikuojant rujos virt bei užtikrinant ramybę jose rujos periodu. Straipsnyje apibendrinami briedžių rujos teritorijų stebėjimo duomenys nuo 2006 iki 2010 metų. Nustato vidutinis stebėtų teritorijų dydis, bei jų pasiskirstymas pagal biotopus- Ateityje tęsiant tyrinėjimus bus siekiama nustatyti veiksnius lemiančius n teritorijos plotą, patvirtinti, arba paneigti šio dydžio priklausomybę nuo vyraujančių biotopų, taip pat patino amžiaus bei atstumų iki kitų patinų ra teritorijų.
Wet, hardly passable, for holidaymakers unattractive areas of exploited moor and its swamp plants create perfect conditions for the spring - summer period and swamp places in the underwood and the surrounding forests, which are richly sprouted with wickers and alders, are excellent winter pasture for elks. Every year in the months of september and october some male elks occupy individual territories for rutting. In the article there is a summarized data of the observation of elk rutting territory from the year of 2006 to the year of 2010. The average size of the observed territories and its distribution according to the biotopes is estimated. The aim of the continuation of the researches in the future is to identify factors which determine the area of the rutting territory, another aim is to confirm or deny the size dependence on dominant biotopes, the age of the male and finally the distance among the male elks rutting territories.
Tyruliai botanical-zoological park is in the Šiauliai county, in the territory of Šiauliai and Radviliškis regions' municipalities. The southern part of the park borders with the region of Kelmė. Tyruliai swamp is included into Natura 2000 net as an important territory of birds' protection (ITBP). It is an area of ~3700 ha of a typical exploited moor with regenerative community of swamp plants. Šimša stream runs in the western part of the moor, and in the eastern part of it the Krioklys stream runs. Both those streams are swered, in some places which are in parallel with the straighten watercourse there are tracts of washes. In the territory of the park dominate mosaically situated biotypes of various levels of soak and grass, in addition, these biotypes are typical for exploited moors. The mentioned biotopes are wastelands with a blizzard of peat, areas of reed of variuos humidity where drier places are partly grassed with scrub. Also, it may be areas of damp, young or middle-aged deciduous trees. The park, which is surrounded with the forests of Rėkyva, Dūktas, Užpelkiai and Kaunoriai, is plenty populated with elks (Alces alces).