Kaimo vietovių vystymosi scenarijai : Telšių ir Pasvalio rajonų gyventojų užimtumo didinimas
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje išanalizuotos kaimo vietovių vystymosi scenarijų formavimo teorinės prielaidos, apibrėžtas jų kūrimo procesas, suformuotos Tešių ir Pasvalio rajonų gyventojų užimtumo didinimo įžvalgos. Atliekant tyrimą naudoti mokslinės literatūros, gerosios patirties analizės, loginės, SSGG, SOR analizės ir sintezės, indukcijos ir dedukcijos, analogijos, grafinio vaizdavimo, ekspertinio vertinimo metodai. Nustatytos pagrindinės priežastys kaimo vietovių vystymo scenarijams rengti: aprūpinti informacija strategijos formavimo procesą; padėti kurti tinklus tarp žmonių ir institucijų, ugdant jų gebėjimus geriau kolektyviai suprasti vietovės vystymo viziją; plačiai vystyti kaimo vietovės pokyčių valdymo gebėjimus; stiprinti vietovės identitetą. Kaimo vietovių vystymo scenarijų sudaro įvadas, pagrindinė dalis ir komentarai, o pagrįstumas priklauso nuo logikos ir loginių ryšių. Svarbiausi scenarijaus kintamieji yra: tiriamojo objekto/subjekto varomosios jėgos; veikėjai; ryšiai tarp varomųjų jėgų ir veikėjų. Pagrindimai scenarijų rengimo etapai yra: galimybių/sferos nustatymas; tendencijų analizė; scenarijų kūrimas; pasirinkčių kūrimas; galimybių išbandymas; veiksmų plano rengimas. Siekiant suformuoti pagrindą scenarijams kurti, pagal kaimo gyventojų užimtumą veikiančių veiksnių tyrimo metodologiją, buvo apibrėžtos Telšių ir Pasvalio rajonų vizijos ir misijos, parengtos įžvalgos. Telšių rajono strateginės įžvalgos scenarijams formuoti: darbo vietų kūrimas skatinant naujas ekonomines veiklas; inovacijųskatinimas; žemės ūkio daugiafunkcišku-mo ir socialinės infrastruktūros vystymas; regioninio turizmo verslo vystymas.
Pasvalio rajono strateginės įžvalgos scenarijams formuoti: kooperacijos tarp vietos plėtros veikėjų stiprinimas; didelę pridėtinę vertę turinčių produktų ir paslaugų gamybos skatinimas; jaunimo gyventi ir plėtoti verslą kaimo vietovėse skatinimas; kaimo gyventojų verslumo ugdymas.
Development planning as a process involves the application of a rational system of choices among feasible courses of investment and other development possibilities, based on a consideration of economic and social costs and benefits. Planning makes a positive contribution only if, through it, the objectives are achieved more rapidly and more efficiently, than if development followed natural forces. The article deals with an actual theme — how to manage changes of rural areas by using scenarios. The SWOT and SOR analysis of pilot areas are the preconditions to prepare strategies (scenarios, program) of different typologies of rural areas to support the future evolution of rural development policies. The objective of the situation analysis, using SWOT, SOR (Srategic Orientation Round) and other methods, were to estimate the rural employment situation (including the land-based, retail, manufacturing and service sectors), to assess the impact of territorial and sectoral policies by taking account of the following: the needs and exogenous and endogenous potentials for new sources of employment; natural, human, financial, physical and social capital; top-down (institutional) and bottom-up (e.g. social) constraints to the development and uptake of new sources of employment; current skills, abilities and education in order to identify gaps in the requirements and the levels existing in the rural labour force both amongst employers, self employed and employees; specific opportunities and constraints on the land-based sector.