Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/83203
Type of publication: conference paper
Type of publication (PDB): Tezės kituose recenzuojamuose leidiniuose / Theses in other peer-reviewed publications (T1e)
Field of Science: Agronomija / Agronomy (A001)
Author(s): Šileikienė, Daiva;Pekarskas, Juozas;Mažuolytė-Miškinė, Edita
Title: Ekologiškų morkų elektrocheminiai kokybės tyrimai ir tinkamumas žmogaus organizmui
Is part of: 3-oji nacionalinė mokslinė konferencija "Mokslas - žmonių sveikatai" : pranešimų tezės : 2010 m. balandžio 7 d., Kaunas / Kauno medicinos universitetas. Kaunas : Kauno medicinos universitetas, 2010
Extent: p. 25
Date: 2010
ISBN: 9789955151784
Abstract: Sveikame, pilnaverčiame maiste, be pagrindinių maisto medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių- turi būti ir pakankamas kiekis biologiškai aktyvių medžiagų. Daugumos vitaminų, pigmentų, eterinių aliejų, gliukozidų ir kitų medžiagų yra tik augalinės kilmės maisto produktuose, ypač daug daržovėse. Daržovėse aptikta beveik visų iki šiol žinomų vitaminų. Morkos - daržovės, rekomenduojamos naudoti kasdieninėje mityboje, vienos iš augalinės kilmės provitamino A turinčių daržovių, kurios sumažina riziką susirgti vėžinėmis ligomis. Šiuo metu vartotojų mitybai siūlomi ekologiški produktai. Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, o ekologinės gamybos žemės ūkio produkcija sulaukia didesnio vartotojų susidomėjimo. Ekologiška produkcija rekomenduojama kaip saugi ir tinkama sveikai mitybai. Ekologiškos produkcijos kokybė vertinama ne tik pagal įprastinius cheminius metodus, bet ir pagal elektrocheminius. Pagal nustatytus elektrocheminius rodiklius- pH, redokso potencialą ir savitąjį elektros laidį apskaičiuojama energetinė vertė P. Lietuvos žemės ūkio universitete vykdyti ekologiškų morkų veislių Korina, Vaiguva, Vytėnų Nanto, Svalia, Skalsa ir Šatrija tyrimai. Nustatyta, didžiausi kiekiai sausųjų medžiagų (17,27%) sukaupė Šatrijos veislės morkos. Karotino (171,2 mg kg"1), redukuoto cukraus (4,15 %), bendrojo cukraus (8,78 %) lyginant tarp minėtų veislių sukaupia morkų veislė Skalsa. Kitų veislių sausosios medžiagos variavo 13,86-15,48 %, karotino kiekiai 95,0-115,2 mg kg -\ redukuoto cukraus 2,87-3,80 %, bendrojo cukraus 7,55-8,11 % skaitinių verčių ribose. Atlikus nitratų kiekio tyrimus nustatyta, kad mažiausią nitratų kiekį (12,2 mg kg1) sukaupė morkų veislė Skalsa. Kitų veislių nitratų kiekiai variavo 15,1-65,38 mg kg"! skaitinių verčių ribose. Atlikus. [...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/83203
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml6.01 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

39
checked on May 1, 2021

Download(s)

9
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.