Įmonių nemokumo vertinimas

Abstract

Vėstančios ekonomikos neišvengiamas palydovas - augančios skolininku bei bankrutuojančiu įmonių gietos. Daugumos įmonių nemokumo rizikos veiksnius galima kontroliuoti profesionaliomis ir veiksmingomis vadybos priemonėmis: stebėti įmonės veikios rodiklius, situaciją rinkoje, laiku prognozuoti ir išaiškinti įmonės nemokumą galinčius sukelti veiksnius bci imtis ryžtingų priemonių juos pasalinti ar minimizuoti, Racionalūs ir laiku priimti sprendimai dėl įmonės veiklos krypčių koregavimo, struktūros, naujovių ir pažangių technologijų diegimo niiižina nemokumą. Analizuojant nemokumo piobletna. Lietuvos bankrutuojančiose įmonėse nustatyta, kad visų 1993-2009 m. bankrutavusių įmonių skolos kreditoriams apie 1,5 karto viršijo balansuose nurodytą tuną. Vidurio ir Rytų Buropos šalyse finansų ir ekonomikos krize taip pat gerokai padidino įmonių nemokumo atvejų skaičių (vidutinis nemokių įmonių skaičius 2009 m., lyginant su 200& m., išaugo -44, i proc.). Tuo tarpu Baltijos šalyse nemokių įmonių skaičius išaugo 62,9 procento (Lietuvoje užfiksuotas apie 59,8 proc. nemokių įmonių skaičiaus padidėjimas). Tai leidžia daryti prielaidą, jog įmonės susiduria su nemokumo problema. Tenka pripažinti, jog ūkio subjektų pasitraukimas iš rinkos, dainai būna dėsningas, palaipsniui progresuojantis, atsispindintis finansinių ir nefinansinių rodiklių dinamikoje reiškinys. Finansiškai orientuota įmonės veiklos analizė yra labai svarbi valdant nemokumą, tačiau ji nėra visapusiškai išsami, nes jos metu nevertinami svarbūs nefinansiniai rodikliai, t.y į anali/e. neįtraukiami ateities duomenys. Todėl straipsnyje diskutuojama dei atskirų finansinių ir nefinansinių rodiklių tinkamumo vertinant įmonių nemokumą

The inevitable attendant of cooling economy is growing rank of debtors and failing firms. The insolvency risk factors of many companies can be controlled by professional and effective management tools, such as enterprise performance and market situation monitoring, clarifying and forecasting company's insolvency causing factors on time. Rational and on-time decisions about organizing the companies' policy, structure and innovative technologies lower ihe risk of insolvency. While analyzing the problem of insolvency among bankrupting Lithuanian companies it was concluded that debls Tor creditors of all companies bankmpted in 1993-2009 is 1.5 times bigger than assets shown in balance sheets. Financial and economical crisis have also remarkably increased the number of companies insolvency cases in Middle and Eastern Europe tounlries (average number of insolvent companies in year 2009 increased 44,1 percent comparing to year 2008). Meanwhile, the number of insolvent companies in Balfic states has increased by 62,9 percent (59,8 percent increase of insolvent companies was stated in Lithuania). This leads to conclusion that companies face the problem of insolvency. It has to be admitted thai the recession of entities from the market is often regular, gradually progressive phenomenon, which reflects the financial and not financial indicators' changes iu the dynamics. The financial and not financial indicators' relevance to companies insolvency evaluation arc discussed in the article