Bėgimo greičio ir laipiojimo sukelto nuovargio poveikis aerobininkių kojų raumenų EMG rodikliams

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti bėgimo greičio ir laipiojimo sukelto nuovargio poveikį kojų raumenų elektriniam aktyvumui didinamo krūvio metu. Tiriamosios — Lietuvos kūno kultūros akademijos aerobikos specializantės (n = 5), kurių amžius 22,8 ± 4,6 m., kūno masė 55,1 ± 5,1 kg, ūgis 1,64 ± 0,03 cm. Tiriamosios tris kartus atliko nuosekliai didinamą krūvį bėgtakiu (NDK) (LE 200 CE, HP Cosmos) — kontrolinį, praėjus vienai ir 24 valandoms po intervalinio 24 minučių laipiojimo prieškrūvio (LP). Tris pirmas minutes bėgimo greitis siekė 7 km / h, nuo ketvirtos bėgimo minutės greitis buvo didinamas kas šešias sekundes po 0,1 km / h. Krūvis buvo nutraukiamas tada, kai tiriamoji dėl nuovargio nebegalėdavo tęsti bėgimo reikiamu greičiu. NDK metu buvo registruojama dešinės kojos šlaunies šoninio ir vidinio plačiojo, blauzdos dvilypio raumens vidinės ir šoninės galvos EMG (Biometrics Ltd, UK). EMG buvo analizuojamos naudojant „Biometrics“ programinį paketą. Buvo skaičiuojama kiekvieno bėgimo žingsnio EMG amplitudės vidutinė kvadratinė vertė (A), integruotas elektrinis raumenų aktyvumas (iEMG) ir EMG galios spektro vidutinis dažnis (VD). Visų NDK metu buvo matuojamas tiriamųjų širdies susitraukimų dažnis pulso matuokliu „Polar S810i“ (Suomija). Kiekvienos NDK minutės pabaigoje tiriamosios buvo prašomos subjektyviai įvertinti savo pastangas, o praėjus 24 valandoms po LP įvertinti jaučiamą skausmą kojų raumenyse balais pagal Borgo (Borg) skales. Nustatėme, kad šlaunies šoninio ir vidinio raumens galvų iEMG ir EMG A vidutinė kvadratinė vertė rodo didėjimo tendenciją praėjus vienai ir ypač 24 valandoms po LP, nors užfi ksuotas tik vienas statistiškai reikšmingas skirtumas. EMG galios spektro VD rodo mažėjimo tendenciją, nors skirtumai nėra statistiškai reikšmingi

The aim of the study was to determine the infl uence of running speed and fatigue induced by prior step exercise on the electrical activity of leg muscles during increasing exercise. Five aerobic students aged 22.8 ± 4.6) years, body weight 55.1 ± 5.1 kg and height 1.64 ± 0.03) of the Lithuanian Academy of Physical Education participated in the study. They performed increasing ramp running test (IRT) on a treadmill (LE 200 CE, HP Cosmos) under three different conditions (control, one hour and 24 hours after prior exercise (24 min of interval step exercise (height of the Step — 40 cm)). EMG (Biometrics Ltd, UK) of right leg m. vastus lateralis, m. vastus medialis, lateral and medial heads of m. gastrocnemius were continuously recorded. The subjects were asked to evaluate perceived exertions at the end of each minute of IRT. Day after the eccentric exercise, all subjects reported leg muscle soreness using the Borg’s CR-10 scale. Measures of the recruited muscles activity were analyzed using available software (Biometrics Data Log). The results showed that iEMG and EMG A of m. vastus lateralis and m. vastus medialis tended to increase one and especially 24 h after PSE (p > 0.05). The mean frequency of EMG power spectrum demonstrated tendency to decrease (p > 0.05). Similarly iEMG and EMG A slightly increased one and 24 h after PSE for both heads of m. gastrocnemius (p > 0.05). The mean freaquency of EMG power spectrum decreased one hour, but again increased 24 hours after PSE (p > 0.05). Only EMG amplitude demonstrated signifi cant increase with the increase of running speed with no signifi cant changes of iEMG and MF of EMG power spectrum. We conclude that preceding step exercise seems to have only small residual effect (within 1—24 hours of recovery) on leg muscles EMG dynamics during IRT in aerobic students. Only EMG A increases in parallel with running speed