Žemės ūkio grynosios visuomeninės naudos optimizavimo ekonominis pagrindimas
| Date |
|---|
2010 |
Produktyvistinis žemės ūkio modelis palaipsniui užleidžia vietą darnaus žemės ūkio modeliui, įsitvirtina supratimas, kad žemės ūkis ir atskiri ūkiai savo veikloje naudoja ne šiaip gamybos priemonių rinkinį, o išteklius, sudarančius biofizinį Žmonių gyvenimo pagrindą. Žemės ūkis turi kurti ne lik prekinę produkciją, bet ir įvairiarūšes gėrybes, svarbias dabartinei ir ateities kartoms, išsaugoti nepažeistas ekosistemas, bioįvairovę ir kraštovaizdį, pateikti geros kokybės ir saugų maistą. Mokslininkai susirūpino naujų modelių, leisiančių suderinti įvairialypius žemės ūkio veiklos rezultatus, paieška. Straipsnyje pagrįstas žemės ūkio visuomeninės grynosios naudos optimizavimo būtinumas, sukartas pagal ekonomikos teorijos klasikinį instrumentarijų sudarytas žemės ūkio visuomeninės grynosios naudos optimizavimo grafinis modelis.
The model of productivistic agriculture gradually concedes us place to sustainable agriculture model. Becomes clear thai agriculture and separate farms use in their activity not the set of productivity implements, but resources which make the ground for human biophysical life. Agriculture should create not only commodity production, but also various goods important for present and future generations, preserve undamaged ecosystems, biodiversity and environment, deliver good quality and safe food. Scientists draw attention to finding the new models which enable to combine various results of agriculture. In the article there is grounded the necessity of social net benefit optimization in agriculture, created the graphic model of social net benefit optimisation according to economic theory's classical instrumentation.