Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/827
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Butkus, Alvydas;Butkienė, Violeta
Title: Baltiškoji savimonė Lietuvoje ir Latvijoje
Is part of: Darnioji daugiakalbystė : periodinis mokslo žurnalas = Sustainable multilingualism : the scientific journal. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas (UKI), Nr. 1, 2012
Extent: p. 10-18
Date: 2012
Keywords: Lietuviai;Latviai;Luomai;Luominė kalba;Tautinė savimonė;Kalbos politika;Lithuanians;Latvians;Caste;Caste language;Ethnic identity;Language policy
Abstract: Straipsnyje nagrinėjama skirtinga lietuvių ir latvių tautinės savimonės raida bei jos skirtumų priežastys, gretinant lietuvių ir latvių istorinę patirtį. Daroma išvada, kad skirtumus lėmė susiklosčiusi nevienoda luominė abiejų tautų struktūra. Dėl XIII a. vokiečių ekspansijos ir priešinimosi jai šiaurės baltai neteko savo diduomenės ir tapo išimtinai valstiečių tauta, o lietuviai išlaikė luominę struktūrą, tačiau jų diduomenė nuo XV a. ėmė lingvistiškai lenkėti, ilgainiui tapo dvikalbė, bet išlaikė savo lietuvišką etnosą kurį laiką. XIX a. bilingvistinė lietuvių bendruomenė rinkosi tautinę savimonę ir pilietiškumą, priklausomai nuo individo vartojamos kalbos; latvių bendruomenė tokio skilimo išvengė, nes, istoriškai būdama monolingvistinė, išlaikė latvišką identitetą ir su tautinės savimonės dilema XIX a. nesusidūrė. Didesnė latvių tautos konsolidacija latvių kalbos pagrindu jaučiama ir iki šiol, formuojant kalbos ir tautinių mažumų politiką Latvijos Respublikoje. Lietuvoje šiuo klausimu pastebimas tam tikras blaškymasis, stokojama nuoseklumo, visa tai dangstant liberalumu ar istorine tradicija
The article explores the distinct development of Lithuanian and Latvian national self-awareness and the circumstances determining the differences by comparing different historical experience. It is inferred that the differences were conditioned by the unlike estate structure of both nations. Due to the 13th century German expansion and opposition to it, the Northern Balts lost their nobility and became an exclusively peasant nation. The Lithuanians, conversely, preserved their estate structure; however, their nobility began to turn Polish linguistically in the 15th century, becoming bilingual, although maintaining Lithuanian ethnos for some time. In the 19th century, the bilingual Lithuanian community chose national self-awareness and patriotic attachment subject to the language employed by the individual; the Latvian community evaded this split, because historically it was monolingual, preserved Latvian identity and did not have to face the dilemma of national self-awareness in the 19th century. Greater consolidation of the Latvian nation on the basis of the Latvian language has been still felt up to now in the development of the language and minority policy in the Latvian Republic. In this respect, Lithuania demonstrates certain indecisiveness and lack of consistency, veiling it with liberalism and historical tradition
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/827
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/827/1/ISSN2335-2027_2012_N_1.%20PG_10-18.pdf
https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/827
http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.1.2
Affiliation(s): Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Darnioji daugiakalbystė / Sustainable Multilingualism 2012, nr. 1
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.85 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

68
checked on Sep 12, 2019

Download(s)

66
checked on Sep 12, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.