Lietuvos gruntinių medžiagų užtvankų būklės įvertinimas
| Date |
|---|
2009 |
Straipsnyje analizuojami Lietuvos gruntinių medžiagų užtvankų (toliau - GMU) senėjimo procesai ir jų techninės būklės kitimas naudojant šiuos statinius. Užtvankos ant Lietuvos upių intensyviai buvo statomos jau pokariu, tuo metu buvo pastatyta 100 užtvankų ir hidroelektrinės prie jų. Vėliau, 1970-1986 m., užtvankas masiškai statė kaimo vietovių ūkinės organizacijos: kolūkiai, valstybiniai ūkiai, žvejų ir medžiotojų draugijos, drėkinimo, rekreacijos, žuvininkystės, erozijos prevencijos bei potvynių kontrolės reikmėms. Užtvankų tvenkinių paskirtis dažniausiai būdavo kompleksinė. Iki 1990 m. Lietuvoje buvo pastatyta per 1100 užtvankų, kurių tvenkinių plotai didesni kaip 0,5 ha, iš jų 414 tvenkinių, kurių plotai didesni kaip 5,0 ha, o 617 užtvankų priskirtos potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių kategorijai. Sovietmečiu užtvankos buvo bent minimaliai prižiūrimos ir jų techninė būklė nekėlė didesnių problemų. Nuo 1990 m. dalis užtvankų neteko juos prižiūrinčių Šeimininkų ir šių statinių būklė ėmė sparčiai blogėti. Užtvankų priežiūrai buvo skiriama vis mažiau lėšų ir dėmesio. Dėl to keliose užtvankose įvyko avarijos, kai kurių blogesnės būklės užtvankų tvenkiniai buvo ištuštinti. Straipsnyje pateiktas 31 Lietuvos administraciniame rajone 2002-2009 m. tyrinėtų 260 užtvankų techninės būklės įvertinimas pagal galiojančių statybos techninių reglamentų reikalavimus, analizuotos dažniausiai pasitaikančios pažaidos, gedimai ir jų atsiradimo priežastys. Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad, lyginant su 1997 m. tyrimų duomenimis, tyrinėtų GMU būklė pablogėjo, o būdingiausi užtvankų gedimai pagal jųpavojingumą viso hidromazgo pastovumui yra: įvairaus intensyvumo filtracijos vandens prasisunkimas žemutiniame šlaite (toliau - ŽB) ir papėdėje; užtvankų šlaitų
In the period of 1950-1990 a number of small and middle size dams were constructed in Lithuania for the purpose of hydropower, irrigation, recreation, fishing, antierosion, flood control etc. Dams wear out as all constructions do, and inaccuracies in the time of field survey, designing and construction, as well as defects of building materials quality appear. Some dams were built without appropriate technical projects and in hydro-geologically unsuitable sites. Technology of building used to be broken frequently due to the haste of planned economy during the Soviet period. At present there are more than 1100 hydroschemes with the reservoirs of different area (mostly from 3 to 6350 hectares). Of this number 414 reservoirs have area larger than 5 hectares and there are 165 ponded lakes with hydroschemes of various destinations. There are 617 reservoirs that are attributed to the category of potentially dangerous hydroschemes according to the water head (more than 3 m) and ponded reservoir surface (5 ha or more). It is a paradox that lower dams (to 15 metres height) are more wrecking as less attention is paid to investigation, designing, construction and maintenance of small and medium size dams. After restoring the Independence of Lithuania lots of reservoirs and dams lost their former destination and became less necessary and some of them without owners. During last two decades in the transitional period from planned-command to market economy the amount of means allotted for maintenance of dams and reservoirs decreased. At present the state of hydroschemes raise preoccupation. The article presents the investigation of methods to establish technical state of Lithuanian hydroschemes, and the general prospect of technical conditions of Lithuanian hydroschemes, estimated according to these methods.