Tradicinių amatų plėtojimo galimybės Lietuvoje

Abstract

Globalizacijos procesai, kitų šalių kultūrų poveikis, nepakankama žinių apie tautos materialųjį ir nematerialųjį pa-eldą sklaida kelia nacionalinio tapatumo bei tautinio-kultūrinio paveldo išsaugojimo ir panaudojimo problemas, grės-lę etninei kultūrai - niveliuojasi tradicijos ir papročiai, nyksta etnografinių regionų skirtumai. Tai skatina vertinti tauti-į-kultūrinį paveldą ir ieškoti jo panaudojimo galimybių. Iš kitos pusės, mažėjant užimtumui žemės ūkyje, tradiciniai matai kaip neatskiriama ne tik ekonominio, bet ir socialinio kaimo gyvenimo dalis gali tapti viena iš patraukliausių al-srnatyvių žemės ūkiui veiklų. Kaimo amatų, būdingų konkrečiai kaimo vietovei ar etnografiniam regionui, atgaivini¬mas ir plėtra yra svarbi kaimo vietovių gyvybingumo ir jų patrauklumo didinimo priemonė. Tradicinis amatas - individuali ar kolektyvinė veikla, pagrįsta iš kartos į kartą perduodama patirtimi ir specialiais gūdžiais, skirta tautinio paveldo objektams kurti ir realizuoti. Prie tradicinių amatų priskiriamas tradicinių gaminių ga-linimas, tradicinių veislių augalų, gyvūnų veisimas ir auginimas, jų produktų gavyba, gamtos gėrybių rinkimas ir per-iirbimas, tradicinių paslaugų teikimas. Populiariausi amatai - tekstilė, medžio apdirbimas, juvelyrika, keramika, pyni-las. Amatininkai daugiausiai telkiasi pagrindiniuose šalies miestuose ir kaimo vietovėse šalia jų. Tačiau, dalis tradici-ių amatų, paslaugų, papročių yra atsidūrę ties išnykimo riba. Straipsnyje pateikiamos amatų plėtros prielaidos ir situacija Lietuvoje, vertinama tradicinių amatų centrų steigimo lūtinybė ir analizuojamos galimos jų veiklos, pateikiama tarptautinė paramos amatams patirtis.