Piktžolių dygimo dinamika nesėtoje dirvoje ir skirtingo tankumo vasarinių miežių pasėlyje

Abstract

Tyrimai atlikti 2004-2006 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje. Darbo tikslas - lauko sąlygomis ištirti įvairių piktžolių rūšių dygimo dinamiką suformavus skirtingo tankumo vasarinių miežių pasėlius ir nesėtoje dirvoje. Tyrimo objektas - vasarinių miežių agrofitocenozė - Hordeum vulgare L. - paprastojo miežio vasarinės veislės 'Aura' pasėlis ir jame augančios piktžolės. Pieninės brandos vasarinių miežių pasėlyje vyravo trumpaamžės piktžolės. Jos rečiausiame vasarinių miežių pasėlyje 2,7 mln. ha1 (120 kg ha"1) sudarė apie 90%, o daugiametės apie 10% Pasėlį tankinant iki 6,2 mln. ha"' (280 kg ha') vasarinių miežių, trumpaamžių piktžolių sumažėjo iki 88%, o daugiametės piktžolės užėmė jų vietą ir sudarė apie 12% pasėlio piktžolių, išskyrus 2006 m., -tuomet rečiausiame vasarinių miežių pasėlyje 2,7 mln. ha"1 (120 kg ha"1) daugiametės piktžolės sudarė vos 0,8% Įvairių rūšių piktžolių dygimo dinamika nu¬statyta įrengus 0,25 m2 pastovias apskaitos aikšteles, išdėstytas šachmatine tvarka. Apskaita atlikta kas 10 - 14 dienų. Piktžolių dygimas stebėtas ir nesėtoje dirvoje keturiose 0,25 m2 ploto aikštelėse. Vasarinių miežių vegetacijos pradžioje piktžolės dygo intensyviausiai, - tai atitinka jų biologines savybes. Krūmi¬jimosi tarpsnyje piktžolės dygo intensyviai, o dėl vidinių ir tarprūšinių konkurencinių sąlygų bamblėjimo tarpsnyje piktžolių dygimo intensyvumas palaipsniui ėmė mažėti. Vėlesniuose tarpsniuose jis iš esmės sumažėjo. Piktžolių dygimas bamblėjimo, plaukėjimo, pieninės brandos ir kietosios brandos tarpsniuose iS-ryškino vasarinių miežių ir piktžolių tarprūšinį konkurencingumą