Miško sklypų geografinių duomenų bazės geometrinio tikslumo tyrimai

Abstract

Šiame straipsnyje pristatomos miško sklypų geografinių duomenų bazių sudarymo technologijos, naudotos vykdant 1 -ąjį Lietuvos miškotvarkos darbų GIS pagrindu ciklą bei aptariamas pasiektas šių duomenų bazių geometrinis tikslumas. Devyniose šalies miškų urėdijose, kurių miškai inventorizuoti bei miško sklypų geografinių duomenų bazės sudarytos naudojant penkis darbų technologijos variantus, nustatyta daugiau kaip 2500 aiškių objektų padėtis miško sklypų geografinių bei georeferencinio pagrindo GDB10LT duomenų bazėse. Aiškių miško sklypų geografinių duomenų bazės objektų padėties vidutinė kvadratinė paklaida mažėjo tobulėjant miškų inventorizacijoje naudojamoms technologijoms nuo 16,5 iki 2,8 m. Įdiegus naują miško sklypų geografinių duomenų bazių sudarymo technologijos variantą, pasiekiamo geometrinio tikslumo skirtumai buvo esminiai. Taip pat nustatyta, kad miško sklypų geografinės duomenų bazės sudarymo, naudojant vasarą gautas spektrines zonines aerofotonuotraukas, geometrinį tikslumą riboja santykinai žemesnis hidrografijos objektų dešifravimo tikslumas. Ši problema pašalinta, kai sudarant miško sklypų geografinių duomenų bazes pradėta naudoti georeferencinio pagrindo duomenų bazė GDB10LT

This paper introduces technologies used to develop forest compartment geographic database during the Is1 cycle of GIS-based forest inventory and management planning in Lithuania and discusses the achieved geometrical accuracies of these databases. Over 2500 control points were identified and digitized in forest compartment geographic and georeference GDBIOLT databases in nine forest enterprises of the country, the forests which were inventoried and the geographic databases of forest compartments were developed using five variants of technology. The mean square error in location of clearly identifiable objects in forest compartments geographic database was found to decrease from 16.5 till 2.5 m with the modernization of technologies used. Introduction of new technological solutions always resulted in significant improvement of geometrical accuracy. The use of summer-time color infrared aerial photographs was found to have a negative influence on the accuracy of hydrographic objects too. Utilization of georeference database GDBIOLT in the development of forest compartment geographic data base eliminated this problem