Mobilios žemės ūkio technikos naudojimo saugos problemų analizė ir jų sprendimo būdai
Author | Affiliation | |
---|---|---|
LT | ||
Spirgys, Audrius | Kauno medicinos universitetas, audrius.spirgys@kmuk.lt | LT |
Date |
---|
2008 |
Žemės ūkis visame pasaulyje laikomas viena pavojingiausių ekonominės veiklos rūšių. Didžiausią traumų, įskaitant ir mirtinas, dalį lemia darbas traktoriais ir kombainais, o dirbančius su žemės ūkio technika nuolatos veikia galintys sukelti profesines ligas darbo aplinkos veiksniai. Straipsnyje pateikiami duomenys, charakterizuojantys pokyčių Lietuvos žemės ūkyje įtaką mobilios žemės ūkio technikos naudojimo saugai. Nustatyta, kad apie 70 % su tokios technikos naudojimu susijusių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl neteisingų asmenų veiksmų ir netinkamo darbo organizavimo. 73-74 % visų profesinių ligų diagnozuojama mobilių mašinų ir kilnojamųjų įrenginių operatoriams, o jas dažniausiai sukelia tokie veiksniai, kaip vibracija ir triukšmas. Daugiausiai problemų kelia pasenusi, techniškai netvarkinga įranga. Statistiniai duomenys rodo, kad 2003 m. 95 % Lietuvoje naudojamų traktorių buvo pagaminti iki 1995 m., o 87 % traktorių ir 83 % javų kombainų priklausė ūkininkų ir šeimos ūkiams. Įsigydami naujus traktorius ar kombainus didelę dalį rizikos, susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, pašalina tik turintys pakankamai lėšų arba gaunantys paramą ūkiai. Antra vertus, traktorių parkas atnaujinamas labai lėtai. Nors ūkių stambėjimas ir sudaro prielaidas darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerėti, bet jau dabar pasireiškiantis darbo jėgos trūkumas kaime gali būti rimta profesinės rizikos didėjimo (ypač naudojant mobilią ž. ū. techniką) priežastimi. Ūkininkų ir šeimos ūkių, kuriuose nėra samdomų darbuotojų, savininkams, turintiems mobilios ž. ū. technikos, nepakanka specialiųjų žinių, kad jie galėtų pasirinkti ir įgyvendinti tinkamus pavojų (rizikos) dirbant su ja sumažinimo būdus ir priemones.
Kadangi žemės ūkyje vykstantys pokyčiai negali užtikrinti pageidaujamo saugos gerėjimo naudojant mobilią ž. ū. techniką ir apskritai šioje ekonominės veiklos srityje, problemą būtina spręsti nedelsiant ir kompleksiškai.
Whereas recent changes in agriculture can not warrant desirable improvement of safety of mobile agricultural machinery use and safety overall in agriculture it is necessary to solve the problem without delay and jointly.
In the whole world agriculture is considered as one of the most dangerous economic activity. The largest part of traumas including mortal ones is determined by use of tractors and harvesters and people working with agricultural machinery are permanently influenced by the working environment factors which can cause various occupational diseases. The article deals with data characterizing effect of in Lithuanian agriculture on safety of mobile agricultural machinery use. It is estimated that near 70 % of accidents at work related to use such machinery occurs due to incorrect persons' action and inadequate work organization. 73-74 % of occupational diseases is diagnosed for mobile machinery and transportable equipment operators and mostly is caused by such factors as vibration and noise. Most problems arise due to use of old and poorly maintained equipment. Statistical data of 2003 show that 95 % of tractors used in Lithuania were produced before 1995. 87 % of tractors and 83 % of harvesters were owned by farmers and family farms. Only farms owning enough finance or receiving the support avoid large part of risk related to working environment harmful factors by purchasing the new tractors and harvesters. On the other hand renovation of the tractor fleet is running too slowly. Enlargement of farms make background for improvement of occupational safety and health but just emerging lack of working force in rural areas can be serious cause for growing occupational risk (particularly when using mobile agricultural machinery). Owners of farms which have no employed workers and owners of family farms both who own mobile agricultural machinery are lacking in professional knowledge necessary to chose and implement proper methods and measures for reduction of hazards (risk) when using this machinery.