Mažos galios hidroelektrinės energetiniai tyrimai

Abstract

Lietuvoje augant pramonei ir žemės ūkiui, elektros energijos poreikiai kasmet didėja. Reikia pažymėti, kad energetinės sistemos augimas pasiekiamas daugiausia atvežtinio kuro sąskaita. Vietiniai kuro ištekliai tesudaro 9 %, o hidroenergija - vos 1 % Šalyje galimi du energetikos plėtros būdai : panaudojant vis daugiau organinio ar branduolinio kuro ir tuo pačiu metu bloginant ekologinę situaciją arba diegiant aktyvią energijos taupymo politiką, panaudojant vietinius energijos išteklius. Vienas iš energetinių išteklių šaltinių energetikoje yra hidroenergetika. Gaminti elektros energiją hidroelektrinėse ekonominiu ir ekologiniu požiūriu yra gerokai naudingiau negu šiluminėse elektrinėse. Elektros energijos, pagamintos Kauno HES, savikaina 1990 m. buvo 5 kartus mažesnė negu Lietuvos VRE pagamintos energijos. Bendra Lietuvos upių potencinė galia sudaro 685 tūkst. kW, iš jų 387 tūkst. kW pagrindinių upių. Techniniai hidroenergijos ištekliai yra apie 410 tūkst. kW. Iš jų 86 % tenka Nemunui ir Neriai, o kiti mažesnėms upėms. Vis dažniau pasigirsta balsų, kad esamą respublikos kuro energijos balanso struktūrą reikia keisti. Tam reikia ieškoti kitų alternatyvių elektros energetikos plėtros variantų. Vienas iš jų, padedančių racionaliai ir ekonomiškai panaudoti energiją, yra mažųjų HES statyba [1].