| Abstract: | Straipsnyje pateikiami Skėmiuose (Radviliškio r.) pagal 45 variantų schemą sekliai bei giliau karbonatingame giliau glėjiškame moreninės kilmės smėlingo, lengvo priemolio rudžemyje (RDg4-k1;k2), 2003–2006 metais darytų tyrimų duomenys. Tirtos septynios (įskaitant nulinę) azoto, fosforo ir kalio trąšų normos, kurios keitėsi nuo 30 iki 180 kg ha-1. Ilgalaikiuose bandymuose, augalų netręšiant mėšlu, nuo mineralinių trąšų cukrinių runkelių ‘Kasandra’ šakniavaisių derlius padidėjo nuo 24,6 iki 67,2 t ha-1, miežių ‘Barke’ grūdų – nuo 1,68 iki 4,32 t ha-1, vienamečių žolių sausųjų medžiagų – nuo 2,15 iki 8,83 t ha-1, žieminių kviečių ‘SV Maxi’ grūdų – nuo 2,66 iki 5,35 t ha-1, o vidutinis sėjomainos produktyvumas – nuo 48,6 iki 122,6 GJ ha-1. Patręšus 180 kg ha-1 azoto, fosforo ir kalio trąšomis, vidutinis keturlaukės sėjomainos produktyvumas padidėjo 75 GJ ha-1, arba 157 %, tačiau, vengiant gamtos teršimo, augalus reikėtų tręšti mažesnėmis trąšų normomis – N120P120K120. Vertinant pagal šakniavaisių derliuje sukauptą cukraus kiekį, runkelius labiausiai apsimokėjo tręšti N180P90K180. Tręšiant miežius 60–90 kg ha-1 azoto, visuose variantuose (išskyrus N90P90K0 variantą) miežių grūdai buvo tinkami salyklui, nes baltymų kiekis grūduose svyravo nuo 8,25 iki 10,31 %. Krakmolo kiekiui grūduose NPK trąšų normos ir santykiai didesnės įtakos neturėjo. Nors didžiausias žalių baltymų kiekis sukauptas vienamečių žolių derliuje patręšus jas N150P150K150, tačiau, įvertinant aplinkos taršą ir ekonominį trąšų apsimokėjimą, azoto normą galima sumažinti iki 90 kg ha-1. Didžiausias (5,35 t ha-1) grūdų derlingumas buvo bandymo laukeliuose, kuriuose žieminiai kviečiai tręšti azotu, fosforu ir kaliu po 120 kg ha-1
Results of investigations done on moraine sandy loam Epicalcari-Endohypogleyic Combisols (RDg4-k; k2) during the period 2003–2006 in Skėmiai, Radviliskis district according to a 45-treatment design are presented in this paper. Seven nitrogen, phosphorus and potassium fertilisation rates (including a zero rate) ranging from 30 to 180 kg ha-1were tested. Application of mineral fertilisers in the treatments where manure had not been applied resulted in an increase of ‘Kasandra’ sugar beet root yield from 24.6 to 67.2 t ha-1, ‘Barke’ barley grain – from 1.68 to 4.32 t ha-1, annual grass dry matter – from 2.15 to 8.83 t ha-1, ‘SV Maxi’ winter wheat grain – from 2.66 to 5.35 t ha-1, average productivity for the whole crop rotation cycle – from 48.6 to 122.6 GJ ha-1. Application of 180 kg ha-1 rates of nitrogen, phosphorus and potassium resulted in an average increase of four-course crop rotation productivity by 75 GJ ha-1, i. e. 157 %, but environment-friendly fertilisation rates would be N120P120K120. N180P90K180 fertilisation rates resulted in the highest sugar content in sugar beet roots. Barley crop fertilised with 60–90 kg ha-1 nitrogen rates in all treatments (except for N90P90K0 treatment) produced grain sutable for malting (protein content in grain was within the range of 8.25–10.31 %). NPK fertilisation rates and ratios of nutrients applied did not have any significant effect on starch content in grain. Annual grass yield contained the largest amount of crude protein when N150P150K150 rates had been applied, but environment-wise and from the economical point of view nitrogen fertilisation rate should be decreased to 90 kg ha-1. The highest winter wheat grain yield (5.35 t ha-1) was obtained in the treatment where the crop had been fertilised with 120 kg ha-1 of nitrogen, phosphporus and potassium |
