Rapsų energinės vertės analizė

Abstract

Pagrindinės priežastys, skatinančios gaminti bei naudoti biokurą Lietuvoje, yra šios: energetikos priklausomybė nuo importuojamų mineralinių išteklių; kylančios degalų kainos; didėjanti aplinkos tarša, susijusi su mineralinių išteklių naudojimu; komplikuota žemės ūkio produkcijos rinka, verčianti ieškoti naujų žemės ūkio produkcijos naudojimo sričių [1]. Biomasė yra vienas labiausiai paplitusių ir plačiausiai naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių. Biomasė iš kitų energijos šaltinių išsiskiria tuo, kad tai akumuliuota saulės energija [2, 3, 7]. Medienos pavidalo biomasė yra seniausiai pasaulyje naudojamas energijos šaltinis, tačiau mediena yra svarbus gamtinis išteklius ne tik energetikoje bet ir baldų, popieriaus, gyvenamųjų namų gamybos srityje, todėl būtina ją tausoti [2]. Lietuvoje ir be medienos yra daug ir įvairių biomasės šaltinių: gluosnių ir žilvičių, šiaudų (kviečių, miežių, rapsų ir kt.), įvairių žolinių augalų [4], grūdų [1,6]. Šiuo metu Lietuvoje perspektyviausia biokurui naudoti rapsų grūdus, nes jų auginimo technologija gerai žinoma ir populiari tarp ūkininkų, rapsų grūduose yra daug aliejaus (iki 45 %) iš kurio galima gaminti skystą biokurą [1,5], rapsų šiaudus galima naudoti kaip kietą biokurą [4], o rapsų išspaudas sušerti gyvuliams.