ES finansinė parama įgyvendinant investicinius sausinimo sistemų projektus
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Leliukienė, Dalia | ||
| Date |
|---|
2007 |
Išanalizavus žemės ūkio vandentvarkos objektų būklę akivaizdžiai matyti, kad valstybės skiriamų lėšų vandentvarkos sistemų rekonstravimui ir plėtrai nepakanka. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado puiki galimybė pasinaudoti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) teikiamomis lėšomis kaimo vandentvarkos objektams rekonstruoti ir plėsti. Straipsnyje nagrinėjami 2004–2006 m. Lietuvos bendrojo programavimo dokumento (BPD) investicijų ketvirtojo prioriteto, skirto žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, priemonės „Kaimo vietovių pritaikymas ir plėtros skatinimas” veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka” investiciniai projektai. Kaip investicinė parama 2004–2006 m. šiai veiklos sričiai iš viso buvo skirta 55,11 mln. Lt. Tai nemažas indėlis, skirtas pagerinti viešosios paskirties žemės ūkio vandentvarkos sistemų būklę. Šios veiklos srities tikslas – pagerinti kaimo gyvenviečių ir laukų bendro naudojimo sausinimo sistemų, vandens nuleidimo požeminiais ir atvirais kolektoriais tinklo ir jame esančių hidrotechnikos statinių techninę būklę, gerinti aplinkos ekologines savybes, išsaugoti ir plėtoti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę. 2004–2006 m. buvo pateiktos 39 šios veiklos srities paraiškos. Finansavimas skirtas 36 projektams.
Straipsnyje išanalizuoti melioracijos sistemų atnaujinimo šalies regionuose poreikiai, nustatyti įvertinant atnaujintus melioracijos sistemų ir statinių būklės duomenis. Išnagrinėjus įvykdytų projektų adekvatumą investicijų poreikiui paaiškėjo, kad realiai projektų įgyvendinimas daugiau priklausė nuo pareiškėjų aktyvumo negu nuo tikrojo poreikio pagerinti blogą statinių būklę. Išsamiau išnagrinėjus 17 atrinktų projektų rodiklius nustatyta, kad investicijų efektyvumą kiekybiškai galima vertinti 3 kokybiniais rodikliais: investicijų lyginamąja dalimi vienam hektarui, pagerintų valstybei nuosavybės teise priklausančių bendro naudojimo vandentvarkos sistemų plotu ir renovuojamų drenažo sistemų hidrotechnikos statinių skaičiumi. Didžiausias investicijų efektyvumas buvo Kauno ir Telšių apskrityse.
According to regional distribution the most considerable part of the support was received by Panevėžys region – 11 projects received 16.36 mln. lt as total sum of support. It compromises 29.68 percent from all sum of support. Least applications submitted and projects financed in Utena region – 1 application, which received 1.61 mln. lt of support. Analyzing projects in this article efficiency of investments was estimated by 3 quantitative indicators: comparative part of investment for one hectare; area of improved water management systems of common usage, belonging to the state by the proprietary rights; number of hydro technical structures of renovated drainage systems. Taken on consideration above criteria, the most efficient use of investment support was estimated in Kaunas and Telšiai regions.
EU Structural funds are to invest into implementation of EU structural policy. The aim of this policy is to reduce differences of economical and social development of EU members – states and to improve competitive abilities of disadvantage regions by financial means. In the Single Programming Document (SPD) for the period of 2004– 2006 Agriculture and rural development was chosen as one of the priorities of investment. The aim of investment projects financed from EU for agriculture water management is to re-establish value of depreciated structures by investment means in order to re-establish their functionality and value. From the EU funds 36 projects of rehabilitation of agriculture water management systems and structures were prepared and implemented until the mid of 2007. The total investment of these projects made 55.11 mln. lt. In this selected investment projects which were prepared in the years 2004–2006 according to the above field of activity “Agricultural water management” have been analysed, from which – 17 projects implemented in Kaunas, Mažeikiai, Rietavas, Telšiai, Plungė, Šilalė, Šakiai, Marijampolė, Alytus, Lazdijai, Biržai Region municipalities have been in detail analyzed.