Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/80478
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Medicina / Medicine (M001)
Author(s): Velička, Rimantas;Marcinkevičienė, Aušra;Rimkevičienė, Marija;Trečiokas, Kostas
Title: Skirtingo tankumo vasarinių rapsų biopotencialo vertinimas
Is part of: Žemės ūkio mokslai. , 2007, T. 14, Nr. 2
Extent: p. 31-39
Date: 2007
Keywords: Vasariniai rapsai;Tankumas;Fotosintetiniai rodikliai;Sėklų derliaus struktūra;Spring rape;Density;Photosynthetic indicators;Biopotential
Abstract: Tyrimai atlikti 2002–2004 m. LŽŪU Bandymų stotyje, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols). Šešių skirtingų tankumų (50,1–100, 100,1–150, 150,1–200, 200,1–250, 250,1–300, 300,1–350 augalų m–2) vasarinių rapsų (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ pasėliai buvo suformuoti tikslaus išsėjimo sėjamąja, atsižvelgiant į sėklų daigumą ir 1000 sėklų masę. Tyrimų tikslas buvo nustatyti optimalų vasarinių rapsų pasėlio tankumą atsižvelgiant į augalų fotosintetinius rodiklius žydėjimo tarpsnio pradžioje bei sėklų derlių ir jo struktūrą. Tyrimais nustatyta, kad vasarinių rapsų pasėlio tankumui didėjant nuo 100,1 iki 350 vnt. m–2, lyginant su rečiausiu pasėliu (50,1–100 vnt. m–2), lapų ploto indeksas didėjo nuo 18,2 iki 80,2% (r = 0,99, P < 0,01), o augalo asimiliacinis lapų plotas mažėjo nuo 38,8 iki 67,3% (r = –0,89, P < 0,05). Pasėlio fotosintetinis potencialas, didėjant rapsų tankumui nuo 100,1 iki 350 vnt. m–2, padidėjo 1,8 karto (r = 0,99, P < 0,01), lyginant su rečiausiu pasėliu. Augalo fotosintetinis potencialas tankiausiame rapsų pasėlyje buvo 3 kartus mažesnis, lyginant su rečiausiu. Vasarinių rapsų pasėlio grynasis fotosintezės produktyvumas didėjo iki 27,0%, tankumui didėjant nuo 100,1 iki 250 vnt. m–2 (r = 0,88, P < 0,05), lyginant su rečiausiu pasėliu, ir tiesiogiai priklausė nuo lapų ploto indekso (r = 0,87, P < 0,05). Augalo grynasis fotosintezės produktyvumas mažėjo, mažėjant lapų asimiliaciniam plotui (r = 0,98, P < 0,01), ir tankiausiame rapsų pasėlyje buvo esmingai 58,3% mažesnis, lyginant su rečiausiu pasėliu, taip pat tiesiogiai priklausė nuo azoto, fosforo, kalio bei sieros koncentracijos lapuose. Tarp pasėlio produktyvumo žydėjimo tarpsnyje ir rapsų sėklų derliaus nustatytas esminis parabolinis priklausomumas (r = 0,92, P < 0,05)
The field experiments were carried out at the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture in the period 2002–2004 on Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols. Six crop densities of spring rape (Brassica napus L.) (50.1–100, 100.1–150, 150.1–200, 200.1–250, 250.1–300, 300.1–350 plants m–2) were formed by exact seed-drilling with respect to rape seed germinability and 1000 seed mass. The aim of the research was to establish the optimal crop density of spring rape by evaluating plant photosynthetic indicators at the flowering stage, seed yield and its structure. It has been established that at rape crop density increase from 100.1 to 350 plants m–2, in comparison with the thinnest crop (50.1–100 plants m–2), the leaf area index increased from 18.2 to 80.2% (r = 0.99, p < 0.01) and the assimilating leaf area decreased by 38.8% to 67.3% (r = –0.89, p < 0.05). At rape crop density increase from 100.1 to 350 plants m–2 the crop photosynthetic potential increased 1.8 times (r = 0.99, p < 0.01) in comparison with the thinnest crop. The photosynthetic potential of plants in the thickest rape crop was 3 times lower compared with that in the thinnest crop. At increasing crop density from 100.1 to 250 plants m–2 the net photosynthetic productivity of the spring rape crop increased by 27.0% (r = 0.88, p < 0.05), in comparisoncomparison with the thinnest crop, and directly depended on leaf area index (r = 0.87, p < 0.05). The net photosynthesis productivity of the plant reduced when the assimilating leaf area decreased (r = 0.98, p < 0.01) and in the thickest rape crop was significantly lower (by 58.3%) in comparison with the thinnest crop; it also directly depended on nitrogen, phosphorus, potassium and sulfur concentration in leaves. A significant parabolic relationship (r = 0.92, p < 0.05) was established between spring rape crop productivity at the flowering stage and rape seed yield
Internet: http://images.katalogas.lt/maleidykla/Zem72/Zem_031_039.pdf
http://images.katalogas.lt/maleidykla/Zem72/Zem_031_039.pdf
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml13.56 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

40
checked on Jan 6, 2020

Download(s)

6
checked on Jan 6, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.