Economic approach to individual enterprises

Abstract

Kiekvienoje šalyje individualios įmonės sudaro didžiąją komercinės teisės subjektų daugumą, Lietuva taip pat ne išimtis. Remiantis Lietuvos Respublikos (toliau LR) Statistikos departamento 2003 metų duomenimis, 51 proc. įregistruotų ūkio subjektų sudarė individualios įmonės, 2004 m. - 48 proc. ir 2005 m. - 46 proc. Dalis individualių įmonių vykdo veiklą, susijusią su žemės ūkiu, 43 iš jų yra žemės ūkio valdų savininkai. Valstybės požiūriu individualios įmonės privačia iniciatyva didina savivaldybių ir valstybės biudžetų pajamas, mažina šešėlinę ekonomiką, kuria naujas darbo vietas, sudaro prielaidas formuotis vidutiniškai pasiturinčiam piliečių sluoksniui, mažina socialinės paramos poreikį. Iki šiol Lietuvoje įsteigtų individualių įmonių veiklą reglamentavo įvairūs atskiri įstatymai: Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, LR civilinis kodeksas ir kt. Tai kėlė daug nepatogumų. Tačiau nuo 2004 m. sausio ld. įsigaliojo LR individualių įmonių įstatymas. Ar šis įstatymas išspręs „kylančias problemas, varžančias individualių įmonių egzistavimą" ar atvirkščiai - kels daugiau sunkumų. Lietuvos įstatymai suteikia teisę asmenims turėti įmones. Tokios įmonės vadinamos individualiomis. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Reikia pabrėžti, kad įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, nuo 2001 m. liepos 1 d. individualios įmonės tapo juridiniais asmenimis. Joms, kaip ir kitiems juridiniams asmenims, taikomos bendrosios Civilinio kodekso normos, o Įmonių įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja Civiliniam kodeksui. Įvairiose šalyse individualaus tipo komercinės teisės subjektai apibendrintai vadinami šiek tiek skirtingai. Anglijos teisės sistemą paveldėjusiose šalyse, taip pat šalyse, kuriose taikoma vadinamoji