Miško kirtimų apimtį lemiantys veiksniai ir jų analizė
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2006 |
Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai veiksniai: miško plotas, miško augaviečių ir medynų našumas, ūkininkavimo režimas bei kirtimų amžius, lemiantys miško kirtimų apimtį Lietuvoje šiuo metu ir artimiausiu laiku. Kasmetinis miško plotų didėjimas su 10–15 tūkst. Ha intensyvumu per pastaruosius 60 metų užtikrina socialinių, gamtosauginių paslaugų tenkinimą augantiems visuomenės poreikiams tenkinti, nemažinant plotų, skirtų medienos gavybai. Natūralus miško augaviečių našumas, taikoma miškininkavimo sistema, sukauptas brandžių medynų potencialas leidžia orientuotis į kasmetinį stabilų 6,0 m³/ha stiebų tūrio arba 2,6 proc. nuo bendro vidutinio stiebų tūrio miško naudojimą III–IV grupės miškuose. Pažymėtini medynų rūšinės sudėties pokyčiai minkštųjų lapuočių medžių rūšių didėjimo kryptimi, nepakankamas brandžių medynų tūrio didėjimas. Savaiminis miškų plitimas ne miško žemėse, nepakankamas jaunuolynų ugdymas, tik dalinis minkštųjų lapuočių biržės išnaudojimas pastaraisiais metais skatina kasmetinį minkštųjų lapuočių medynų plotų didėjimą 0,3 proc. punkto intensyvumu. 3–4 kartus mažesni brandžių medynų tūrio didėjimo tempai, lyginant su visų medynų vidutinio tūrio didėjimo tempais yra sąlygojami nepakankamu rūšinės sudėties ir tankumo reguliavimu iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose, išimamas iš medyno prieaugio dalies didėjimu iki pat kirtimo amžiaus žemutinės ribos. Minimali medynų apyvartos trukmė III–IV grupės miškuose – 76 metai realiai jau dabar yra pasiekusi 90 metų ribą ir toliau gali didėti kaupiantis brandžių medynų plotams. Kirtimo amžiaus didinimas ar jo diferencijavimas tokiomis aplinkybėmis netenka prasmės dėl nustatyto brandžių medynų tūrio stabilizavimosi, medynų tvarumo, jų stabilumo mažėjimo, medienos kokybės blogėjimo didėjant brandžių medynų amžiui.
In this article the main factors: forest area, potential productivity of forest sites and forest stands, influencing the volume of fellings in Lithuania, for this time and in nearest future are analysed. The accretion of forest area intensity by 10-15 thous. ha per year during the last 60 years in Lithuania was determined. It is guarantee of fulfilment of growing up society needs for social, environmental protection and recreation use without decreasing of areas devoted for wood production. The potential productivity of forest sites, applied forestry system, accumulated resources of mature forest stands allow to use sustainably every year, 6.0 m3/ha of growing stock volume in forests of III—IV groups. The increasing of broadleaved forests tree species area and not sufficient increasing of growing stock volume of mature stands were determined. Spontaneous afforestation of abandoned lands, insufficient tending of saplings, partial using of mature stands of broadleaves species encourage increasing of forest areas of broadleaves species with intensity of 0.3 percentage per year. The rate of growing stock volume increasing in mature stands by 3-4 times less to compare with other stands are predetermined by insufficient regulation of species composition and tree density in stands up to 20 year as well as by increasing of share of used annual increment in older stands. Minimal duration of forest stand rotation in forest of III-FV groups - 76 year really now is achieved 90 year limit and can to increase hereinafter as result of accumulation of area of mature stands. Increasing of age of final fellings or its differentiation in such consideration is loosing any sense because it can lead to decreasing of stands stability and to worsening of wood quality.