Braškių "Senga Sengana" prisitaikymas prie diferencijuoto ir kompleksinio UV-B spinduliuotės ir ozono poveikio

Abstract

2005 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto fitotrono komplekse nustatytas diferencijuotas ir kompleksinis UV-B spinduliuotės bei ozono poveikis braškių augimui ir fotosintezės pigmentų pokyčiams bei jų prisitaikymo prie šių stresorių galimybės. Poveikis stresą sukeliančiais veiksniais buvo skirstomas į du laikotarpius: adaptacijos ir pagrindinį. Ozono koncentracija adaptacijos laikotarpiu buvo 80 µg m-3, o pagrindinio poveikio – 240 µg m-3. Tokia koncentracija buvo palaikoma 7 val. per dieną, penkias dienas per savaitę. UV-B spinduliuotės dozė adaptacijos laikotarpiu buvo 4 kJ m-2 d-1, o pagrindinio poveikio metu – 8 kJ m-2 d-1. Šios dozės buvo palaikomos savaitę. Didžiausias braškių fotosintezės pigmentų sistemos prisitaikymo efektas nustatytas tada, kai adaptacijos laikotarpiu augalų poveikis ozonu buvo silpnas, o pagrindinio poveikio laikotarpiu jie gavo didelę UV-B spinduliuotės dozę (8 kJ m-2 d-1). Per trumpą laiką braškėse, pagrindinio poveikio metu gavusiose UV-B, įvyko tik fiziologinė adaptacija, o morfologinė nepasireiškė, nes sausos masės bei lapų ploto prieaugis nebuvo nustatytas. Braškių fotosintezės pigmentų sistema, adaptacijos laikotarpiu paveikta silpnesniais stresoriais, neprisitaikė prie didesnės ozono dozės pagrindinio poveikio metu