Fermentų aktyvumas daigintuose ir nedaigintuose kviečių grūduose

Abstract

Tirti nedaiginti ir daiginti maistiniai dviejų žieminių veislių ‘Širvinta-1’ ir ‘Zentos’ kviečių grūdai. Mėginiai tyrimams sudaryti iš 2004 m. Lietuvos Žemės ūkio universiteto Agroekologijos centre išauginto derliaus. Nedaigintų kviečių grūdų cheminė sudėtis nustatyta standartiniu artimosios infraraudonosios spinduliuotės metodu, panaudojant Infratec 1229 prietaisą, pagal šiuo metu galiojantį LST 1593. Ksilanazės, celulazės, maltazės, α– ir β–amilazės aktyvumas fermentiniuose preparatuose nustatytas pagal Bailey M.J. ir kt., katalazės aktyvumas – pagal Aebi H., fermento proteazės aktyvumas – pagal Tomarelli R.M. et al. metodikas. Glitimo kiekis pagal įprastinę technologiją augintuose ‘Širvinta-1’ ir ‘Zentos’ kviečių veislės grūduose buvo atitinkamai 8,2 proc. ir 17,3 proc., o sedimentacijos skaičius 18,6 proc. ir 14,5 proc. didesni nei ekologiškuose. Daigintuose kviečių grūduose fermentų α , β amilazės, celulazės, ksilanazės, proteazės ir maltazės aktyvumas buvo didesnis nei nedaigintuose grūduose, išskyrus fermentą katalazę, kurios aktyvumas dėl daiginimo sąlygų sumažėjo ~ 20 proc. Tiek nedaigintuose, tiek daigintuose grūduose, augintuose taikant ekologinę technologiją, fermentų aktyvumas buvo didesnis nei grūduose, augintuose taikant įprastinę technologiją, išskyrus fermentą celulazę, kurios aktyvumas ekologiškai augintuose nedaigintuose grūduose buvo 15 proc. mažesnis. Pagal abi auginimo technologijas augintuose ‘Zentos’ veislės kviečių grūduose nustatytas statistiškai patikimas didesnis katalazės aktyvumas.