Įmonės finansinės analizės metodikos modelis

Abstract

Rinkos sąlygomis ūkio subjektams nelengva prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios verslo aplinkos, kvalifikuotai suformuoti ir priimti veiklos valdymo sprendimus, vertinti finansinę būklę. Ūkinė veikla yra susijusi su finansine veikla, kitaip tariant, jos sąlygoja viena kitą. Ūkinės veiklos sėkmė priklauso nuo ūkio subjekto finansinės būklės. Analizė yra tam tikro dalyko ar proceso pažinimo metodas. Ji leidžia laiku pastebėti ūkio subjekto veiklos trūkumus, neigiamus pokyčius, padeda ieškoti būdų šiai veiklai gerinti. Todėl analizė gali padėti kvalifikuotai suformuoti valdymo sprendimus. Priklausomai nuo analizės tikslo yra pasirenkama viena ar kita analizės rūšis arba jų derinys. Finansinės analizės duomenys gali būti pateikti skaitmenine, grafine ar aprašymo forma. Viena iš svarbiausių priemonių finansinės analizės priemonių yra informacijos paieška, jos rinkimas ir sisteminimas. Kitai priemonių grupei priklauso analizės apimties, periodiškumo, procedūrų nuoseklumo nustatymas. Juos lemia finansinės analizės tikslas. Trečiai priemonių grupei priskiriamos techninės analizės priemonės. Per kelis dešimtmečius ekonominėje literatūroje yra pateikta daugiau kaip 100 tyrimo metodų. Taip atsitiko todėl, kad buvo sutapatintos sąvokos metodas ir būdas. Iki šiol nepakankamai ištirta finansinės analizės metodikos esmė. Šiame straipsnyje tiriama, ką apima finansinė analizė, kokios jos rūšys, kokių laimėjimų pasiekta atliekant teorinius tyrimuos. Taip pat yra diskutuojama dėl terminų analizės metodas ir analizės būdas tapatumo (netapatumo). Straipsnyje yra išryškinta ekonominės kategorijos „finansinės analizės metodika” esmė, pateiktas metodikos modelis