Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/78226
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)
Author(s): Brazauskienė, Dalia Marija;Lazarevičiūtė, Ramunė;Sabienė, Nomeda
Title: Sapropelio kilmės ir šaldymo įtaka jo fizikinėms, cheminėms savybėms ir panaudojimui
Is part of: Vagos. , Nr. 67 (20) (2005)
Extent: p. 75-81
Date: 2005
Keywords: Sapropelis;Dirvožemis;Varis;Adsorbcija;Desorbcija
Abstract: Darbe tirtos kalkinio ir organinio sapropelio fizikinės ir cheminės savybės priklausomai nuo jo prigimties ir šalčio poveikio, siekiant įvertinti šio natūralaus produkto tinkamumą dirvožemio kokybės gerinimui bei tręšimui. Nustatyta skirtingos prigimties sapropelių cheminė sudėtis, šaldyto ir nešaldyto sapropelio pasisotinimo vandeniu eiga ir trukmė, vandentalpa, higroskopinė drėgmė, katijonų mainų talpa, vario jonų sorbcija ir desorbcija jame. Organinis sapropelis turi daugiau azoto ir kalio, todėl gali būti naudojamas kaip trąša. Kalkinis sapropelis, turintis daug mineralinių medžiagų, pasižymi dideliu peleningumu, didesne fosforo junginių koncentracija, taip pat didesniu pH, todėl gali būti naudojamas kaip agromelioracinė medžiaga. Organinis sapropelis pasižymi didesne higroskopine drėgme ir vandentalpa, nors vandenį sorbuoja lėčiau nei kalkinis. Todėl jis gali teigiamai veikti sausų dirvožemių drėgmės balansą. Darbe nustatyta, kad organinio sapropelio katijonų mainų talpa apie 100 kartų didesnė už tipiškų Lietuvos dirvožemių ir kalkinio sapropelio katijonų mainų talpą, todėl jis gali būti panaudotas sunkiųjų metalų judriesiems jonams surišti užterštuose dirvožemiuose. Nustatyta, kad nuo 1997-1998 m. tirtuose sapropeliuose dvigubai padidėjo vario jonų koncentracija. Tai rodo, kad šie sapropeliai teršiami vario junginiais iš ežerų aplinkos. Cu jonų adsorbcijos-desorbcijos procesų tyrimas parodė, kad organinis sapropelis juos efektyviai suriša į netirpius junginius. Sapropelio mėginių šaldymas kalkinio sapropelio prisotinimą vandeniu nežymiai sumažino, o organinio – padidino. Abiejų sapropelių vandentalpa, higroskopinė drėgmė po šaldymo padidėjo. Šaldymas skirtingai veikė kalkinio ir organinio sapropelio katijonų mainų talpą ir Cu2+adsorbcijosdesorbcijos procesus. Pakitimai aiškinami šaldymo metu suardyta sapropelio koloidine būsena, kuri būdingesnė
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/78226
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.01 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

60
checked on Jun 2, 2020

Download(s)

10
checked on Jun 2, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.