Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimas Europoje : svarbiausi pasiekimai ir iššūkiai

Abstract

This article addresses the gradual introduction of arrangements for validation of nonformal and informal learning in Europe. While the debate on how to identify, assess and recognise learning achievements acquired outside formal education and training institutions has been going on for several decades, we can now observe that these approaches are becoming a practical reality in an increasing number of countries. The article pays particular attention to the characteristics of validation processes and how these can be compared to assessment and testing in the formal education and training system. The main part of the article addresses the actual developments in Europe. Three main groups of countries are identified; those were validation has been turned into a regular part of national qualifications systems; those countries where these practises are emerging, although still at a test and piloting stage; and those countries where validation is given low priority. The final part of the article addresses a series of challenges stakeholders trying to take forward validation. The article is based on extensive research coordinated by Cedefop and the European Commission in the period 2006-2007 in relation to the ‘European Inventory on validation of nonformal and informal learning’. Carried out by ECOTEC, this inventory1 provides an updated overview over developments in this field.

Šiame straipsnyje aprašomas laipsniškas savaiminio ir neformaliojo mokymosi pripažinimo Europoje procesas. Nors diskusija apie tai, kaip nustatyti, vertinti ir pripažinti ne formaliosiose švietimo institucijose įgytus mokymosi pasiekimus tęsiasi, šiuo metu daugelyje šalių įvairūs bandymai jau virsta tikrove. Ypatingas dėmesys straipsnyje skiriamas mokymosi pripažinimo procesams ir jų palyginimui su formaliojoje švietimo sistemoje taikomais vertinimo bei testavimo būdais. Pagrindinėje straipsnio dalyje aprašoma dabartinė Europos patirtis. Įvardijamos trys svarbiausios šalių grupės: šalys, kuriose mokymosi pripažinimas yra neatsiejama nacionalinės kvalifikacijų sistemos dalis; šalys, kuriose šie pokyčiai yra bandymų ir testavimo lygmenyje; ir šalys, kur mokymosi pripažinimas nėra prioritetinė veiklos sritis. Paskutinėje dalyje kalbama apie tuos iššūkius, su kuriais susiduria šį procesą paspartinti norintys socialiniai dalininkai. Straipsnis remiasi „Europos savaiminio ir neformaliojo mokymosi aprašu“. Šis aprašas buvo pradėtas ruošti 2006–2007 m. vykusio išsamaus tyrimo, kurį koordinavo CEDEFOP ir Europos Komisija, eigoje. Apraše, kurį užbaigė ECOTEC, pateikiamas dabartinis šioje srityje vykstančių pokyčių vaizdas.