Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/62310
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Monkevičienė, Ona;Autukevičienė, Birutė
Title: Pedagogical methods promoting development of the multi-perspective attitude in early age children
Other Title: Ikimokyklinio amžiaus vaikų įvairiapusio požiūrio plėtojimą skatinantys pedagoginiai būdai
Is part of: Pedagogika, 2018, t.132, nr. 4, p. 81-98
Date: 2018
Keywords: Perspective-taking;Multi-perspective attitude;Child;Early childhood education;Vaikas;Ikimokyklinis ugdymas;Kito požiūrio priėmimas;Įvairiapusis požiūris
Abstract: Children’s perspective-taking skills and multi-perspective attitudes comprise the basis for their social competence. From the educational point of view, it is particularly important to demonstrate the methods that promote children’s understanding of their own and others’ perspectives, since these enable them to develop a multi-perspective attitude. The article discusses perspective-taking skills (perceptive, cognitive, affective) and shows the stages of the development of perspective-taking skills in early childhood through discussion of research on social perspective-taking and visuospatial perspective-taking. The article also attempts to synthesise the conclusions of research with respect to the development of perspective-taking and the multi- perspective attitude. Qualitative research is presented through which the methods utilised by teachers to develop the perspective-taking capacities of groups of 5-6 year olds are demonstrated.
Gebėjimai priimti kito požiūrį ir įvairiapusis vaikų požiūris yra jų socialinės kompetencijos pagrindas. Edukaciniu požiūriu yra svarbu atskleisti, kokie pedagogų taikomi būdai padeda vaikams ugdytis savo ir kito požiūrio supratimą, kito požiūrio priėmimą bei įvairiapusio požiūrio pradmenis. Straipsnyje aptariami savo ir kito požiūrio supratimo, kito požiūrio priėmimo gebėjimai (percepciniai, kognityviniai, afektiniai). Analizuojant kito požiūrio supratimo ir priėmimo raidos etapus ikimokyklinėje vaikystėje, atkreipiamas dėmesys į tai, kad ilgą laiką vizualinio-erdvinio požiūrio priėmimas ir socialinio arba psichologinio požiūrio priėmimas buvo tyrinėjami atskirai, remiantis skirtingais empiriniais metodais. Straipsnyje gretinami tyrėjų atskirai analizuoti socialinio požiūrio priėmimo ir vizualinio-erdvinio požiūrio priėmimo etapai, pateikiant autorių įžvalgas apie bendrus raidos dėsningumus. Straipsnyje taip pat sisteminami tyrimai, pagrindžiantys kito požiūrio priėmimo ir įvairiapusio požiūrio ugdymosi ypatumus. Pristatomas autorių atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas – atskleisti pedagogų patirtį taikant kito požiūrio priėmimo skatinimo būdus 5–6 metų vaikų ugdymo procese. Tyrimas atskleidė, kad pedagogai taiko daug būdų, padedančių vaikams geriau suprasti savo požiūrį, suprasti ir priimti kito požiūrį, suprasti savo ir kitų priešingus požiūrius ir juos derinti. Tai yra būdai, padedantys vaikams daugiau sužinoti apie kitokius požiūrius: filmukais ar kitomis formomis pateiktos istorijos, padedančios emociškai įsijausti į kito situaciją; kūrybinės užduotys, skatinančios vaikus interpretuoti skirtingus požiūrius; bendros vaikų veiklos inicijavimas ir palaikymas; vaizduotę žadinančių žaidimų organizavimas ir vaikų įsitraukimo į šiuos žaidimus skatinimas; mokymas persikelti į kito poziciją situacijose, kuriose susiduria priešingi vaikų požiūriai, ir kt. Vaikams įsitraukus į tokią veiklą, pedagogai skatina diskusijas apie tai, ką jaučia, patiria, kaip mąsto kiti; skatina atskleisti, paaiškinti savo požiūrį, klausytis kitų, stengiantis suprasti jų požiūrį; natūraliai priima visus požiūrius, leisdami vaikams suprasti, kad visi jie turi vienodą vertę. Pedagogai kuria įvairialypes situacijas, kuriose vaikai mato savo ir kelis kitų požiūrius; kuria priešingus požiūrius atspindinčias situacijas, kad vaikai suprastų, jog gali būti du ar keli skirtingi požiūriai į tą pačią situaciją, reiškinį ar daiktą. Pedagogai teikia pasiūlymus, praplečiančius stereotipinį požiūrį į savo ir kitų veiklą; kuria situacijas, kuriose vaikai mokosi derinti skirtingus požiūrius, reprezentuoti bendrą tikslą, priimti bendros veiklos partnerio veiksmus ir prognozuoti tų veiksmų pasekmes.
Internet: https://doi.org/10.15823/p.2018.132.5
https://hdl.handle.net/20.500.12259/62310
Appears in Collections:Pedagogika / Pedagogy 2018 t. 132, nr. 4

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

144
checked on Aug 15, 2019

Download(s)

134
checked on Aug 15, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.