The dynamics of pretend play development in early childhood
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
| Date |
|---|
2015 |
Žaidimas, kaip vienas iš svarbiausių vaikystės fenomenų, mokslininkams kelia daug klausimų: ar / kada / kaip žaidimas yra reikšmingas vaiko raidai ir kaip jį palaikyti, skatinti? Straipsnyje atliekama trumpa žaidimo fenomeno analizė ir, remiantis kultūrine-istorine paradigma, siekiama aiškintis ikimokyklinio amžiaus vaikų menamo žaidimo dinamiką. Taigi, vaikų menamo žaidimo dinamiką galima stebėti pagal struktūrines žaidimo dalis: žaidimo vaidmenis, žaidybinius veiksmus, daiktų naudojimą žaidime, realius santykius tarp žaidžiančių partnerių, žaidimo siužetą, žaidimo vietos kūrimą. Remiantis tyrimo duomenimis, galime matyti tokias ikimokyklinio amžiaus vaikų menamo žaidimo dinamikos tendencijas: – jauniausio amžiaus (1,5–3 metų) vaikų žaidime stebime menamo žaidimo užuomazgas / pradmenis: jie žaidžia su realiais objektais, vaidmenį prisiima retai ir jo taisyklių nesilaiko, atlieka atskiras žaidimo operacijas, kartais – veiksmus, dažniausiai žaidžia emociškai jiems reikšmingus įvykius; – vidurinio amžiaus (4–5 metų) vaikų menamas lygis aukštesnis: vaikai žaidžia su daiktais – pakaitalais, kartais su menamais žaislais, atlieka vaidmenį, tačiau ne visada laikosi taisyklių. Šiame amžiuje žaidimo partneris taip pat dažnai turi vaidmenį, yra žaidžiama veiksmais ar atskirais žaidimo įvykiais, galima įžvelgti trumpų, improvizuotų kasdieninių epizodų, retai – nuotykių ar fantastinių siužetų; – vyriausiame (priešmokykliniame amžiuje, 6–7 metų) vaikai žaidžia menamą žaidimą: naudoja daiktus – pakaitalus, kartais – įsivaizduojamus objektus, prisiima vaidmenis, laikosi jų taisyklių ir net jas keičia.
Vaikų žaidimo partneris atlieka vaidmenį ir kartais yra įsivaizduojamas. Daugiau nei pusė vaikų žaidžia-kuria žaidimo įvykius ir jie būna nuotykiniai ar stebukliniai. Tačiau būtina pastebėti, kad pagal tyrimo rezultatus aukščiausią menamo žaidimo lygį pasiekia tik apie trečdalis šio amžiaus vaikų. Menamo žaidimo raidos dinamika statistiškai reikšmingai priklauso nuo vaikų amžiaus: kuo vyresnis vaikas, tuo labiau jis gali pasiekti visų menamo žaidimo parametrų aukštesnį lygį. Vaikų lytis yra susijusi su šiais menamo vaikų žaidimo parametrais: vaiko pozicija žaidime, partnerio pozicija ir žaidybiniais veiksmais. Mergaitės pasiekia aukštesnį šių parametrų lygį negu berniukai.
The phenomenon of play is constantly raising many questions for researchers and practitioners. Why is play important, what kind of play should be promoted in kindergarten classrooms, should it be supported and how? This article provides a short analysis on the concept of play and introduces an investigation aimed at analyzing the dynamics of the development of children’s pretend play in early childhood settings. This research is performed within the framework of Cultural-Historical theory of play. The development of children’s pretend play in ECEC groups will be discussed; gender differences and the level of pretend play within different age groups of children will be analyzed.
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Pedagogika | 0.1 | 0.431 | 0.187 | 2015 | Q4 |