Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/61766
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Jančenkas, Ernestas
Title: Dvi valdžios sampratos: valdžia kaip nuosavybė ir valdžia kaip strategija
Other Title: Two conceptions of power: power as property and power as strategy
Is part of: Žmogus ir žodis, 2014, t.16, nr. 4, p. 58-68
Date: 2014
Keywords: Valdžia,;Nuosavybė;Strategija;Klasinis antagonizmas;Liberalizmas;Marksizmas;Demokratija;Power;Property;Strategy;Class warfare;Liberalism;Marxism;Democracy
Abstract: Straipsnyje analizuojamos dvi valdžios sampratos: valdžia kaip nuosavybė ir valdžia kaip strategija. Šios dvi valdžios sampratos yra glaudžiai susijusios su skirtingais istorijoje egzistavusiais režimais – valdžios kaip nuosavybės samprata atitinka ancien régime vyravusius hegemoninius santykius, o valdžios kaip strategijos samprata daug labiau tinka demokratiniams režimams analizuoti. Taip yra dėl to, kad demokratiniuose režimuose, skirtingai nei monarchijoje ar oligarchijoje, neegzistuoja konkretus asmuo, kuriam priklausytų valdžios aparatas. Valdžios aparatas demokratiniame režime tampa įrankiu, kuriuo naudotis gali bemaž visi balsuoti galintys individai. Remdamiesi šiomis įžvalgomis daug geriau galime suvokti valdžios kaip (privačios) nuosavybės ir valdžios kaip strategijos (viešos nuosavybės) skirtumus ir jų implikacijas, kuriuos savo darbuose nagrinėja H. H. Hoppe. Taip pat darbe parodoma, kad liberalistinė klasinio antagonizmo teorija daug geriau atitinka valdžios kaip strategijos sampratą, o socialistinė klasinio antagonizmo teorija, nors ji ir postuluoja valdžios kaip nuosavybės sampratą, implicitiškai vadovaujasi valdžios kaip strategijos samprata.
This paper analyzes two conceptions of Power: Power as property and Power as strategy. Both of these conceptions are tied to the regimes that used to exist or still exist now. The conception of Power as property is useful when we analyze the ancient régime but as M. Foucault, M. N. Rothbard and H. H. Hoppe shows, this conception is unsuitable once we analyze democratic regimes. These insights are used by H. H. Hoppe to analyze democracy where the government is conceived as public property (Power as strategy) in contrast to monarchies where government is the private property of the ruling family (Power as property). These differences have a rather great bearing on the time preference of society at large and civilization as a whole. Once government becomes public property various negative consequences ensue. The mentioned distinction between two conceptions of Power can also be found in the two different theories of class warfare: the Liberal one and the Marxist one. The Liberal theory of class warfare uses the conception of Power as strategy, whereas the Marxist theory conceives Power as the property of the ruling class, yet on closer examination one can see that K. Marx and F. Engels uses (at least implicitly) the conception of Power as strategy rather than property.
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/zz.2014.025
https://hdl.handle.net/20.500.12259/61766
Appears in Collections:Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2014, t. 16, nr. 4: Filosofija

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

26
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

56
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.