Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/61591
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Montadon, Christiane
Title: La correspondance scolaire: objectifs, modalités et enjeux de l’activité épistolaire des élèves, de Célestin Freinet à nos jours
Other Title: Susirašinėjimas mokykloje: tikslai, mokinių epistolinės veiklos formos ir būdai nuo Célestin Freinet iki mūsų dienų
Is part of: Acta litteraria comparativa, 2015, nr. 7, p. 26-40
Date: 2015
Keywords: Moksleivių susirašinėjimas;Įgūdžiai;Abstrakcija;Rašymas;Kognityvinė ir komunikacinė raida;Correspondance scolaire;Apprentissage;Abstraction;Ecriture;Développements cognitif et relationnel
Abstract: Célestinas Freinetas parodė, koks svarbus yra įvairių mokymo įstaigų moksleivių keitimasis laiškais, kuris, viena vertus, pralaužia mokytojo vienatvę, o, kita vertus, skatina kognityvinius įgūdžius, bendravimo ir emocinius įgūdžius, metodologinius įgūdžius ir socializacijos veiksnius. Laiškas iš tikrųjų atliepia natūralų žmogaus bendravimo poreikį, o susirašinėjimas kaip funkcinė veikla atliepia vaiko domėjimąsi ir motyvaciją, ir tai veikia jo protinius veiksmus. Be intelekto lavinimo, ši veikla turi ir jausminį matmenį. Autorius atskleidžia keitimosi laiškais sandaros modalumus, sąlygas ir reikalavimus. Du abstrakcijos lygmenys, dalyvaujantys reprezentavimo veikloje, kuria naudojasi rašymas, analizuojami remiantis Levo Vygotskio knyga Mąstymas ir kalba, atskleidžiančia raidos artimosios zonos dėsnį. Galiausiai tiriami šios epistolinės praktikos performatyvūs ir transformaciniai (individualūs ir kolektyviniai) efektai, susiję su klasės klimatu, savigarba ir pripažinimo pajautimu.
Célestin Freinet a découvert la grande importance de l’échange épistolaire entre élèves de différents établissements, rompant la solitude de l‘enseignant d’une part, et permettant, d‘autre part, de développer apprentissages cognitifs, apprentissages relationnels et affectifs, apprentissages méthodologiques et démarches de socialisation. La lettre répond en effet à une fonction naturelle de l’être humain dans son besoin de communiquer et la correspondance comme activité fonctionnelle répond à un intérêt et une motivation de l’enfant, ce qui retentit sur son fonctionnement mental. Aux bénéfies intellectuels de l’exercice correspond également une dimension affective. L’auteur retrace les modalités d’organisation de ces échanges épistolaires, leurs conditions et exigences. Le double niveau d’abstraction en jeu dans l‘activité représentationnelle, qui est mobilisée par l‘écriture, est analysé à partir de l‘ouvrage de Vygotski, Pensée et langage, concernant la loi de la zone prochaine de développement. Dans un troisième moment on étudie les effets performatifs et les transformations, tant individuelles que collectives, quant au climat de la classe, à l‘estime de soi et au sentiment de reconnaissance que suscitent ces pratiques épistolaires.
Internet: http://dx.doi.org/10.15823/alc.2014.02
https://hdl.handle.net/20.500.12259/61591
Appears in Collections:Acta litteraria comparativa, 2015, nr. 7: Laiškas literatūroje ir kultūroje

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

80
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

324
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.