Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/61532
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Vanagaitė, Gitana
Title: Vaižganto Laiškai Klimams: laiškas kaip autobiografija
Other Title: Letters to the Klimases by Vaižgantas: the letter as autobiography
Is part of: Acta litteraria comparativa, 2015, nr. 7, p. 172-183
Date: 2015
Keywords: Vaižgantas;Laiškai;Petras Klimas;Autobiografija;Dialogas;Referencija;Letters;Autobiography;Dialogue;Reference
Abstract: Leidėjų sprendimas spausdinti privačią Vaižganto korespondenciją Klimams ir Lesauskiams vienoje knygoje, nepateikiant antrosios pusės laiškų, leidžia pastarąją skaityti ne kaip dialoginio pobūdžio susirašinėjimą, o kaip vientisą tekstą. Tiesa, savo grafine raiška šis tekstas yra suskaidytas nuolat kartojamų kreipinių, parašo ir epistolikai svarbių laiko bei vietos nuorodų. Tačiau dažnos retrospekcinės įterptys, dėmesys vidinei plotmei tarsi naikina matomą laiškų atskirumą, į pirmą vietą iškeldamos tapsmo šiandieniu Vaižgantu istoriją, kuri yra autobiografijos pagrindas. Į vieną leidinį surinkti Vaižganto laiškai, iš jų susidėliojanti autobiografija, steigia naują tikrovę, kurios pavieniai laiškai neturėjo. Šioje naujoje tikrovėje besirandanti prasmė taip pat yra naujas įvykis, kurio interpretacija remiasi Hanso Georgo Gadamerio aprašyta klausimo–atsakymo dialektika, apimančia autoriaus žodžius ir skaitytojo įžvalgas. Laiškai Klimams priklauso referenciniams žanrams, tačiau juose pasakojama vidinė istorija nugali šią referenciją, sukurdama atskirą pasaulį, kuris yra, pasak H. G. Gadamerio, tik besireiškiančiame žodyje. Jo supratimas grąžina prie hermeneutinio rato, kuriame laiškas ir autobiografija yra tik priemonės naujam Vaižganto ir jau šiandienio skaitytojo dialogui.
The publisher’s decision to publish the private Vaižgantas’ correspondence with the Klimases and the Lesauskases in one book without the responses from the other side allows us to read it as a single text. Although the visual appearance of the book (the vocative case, the place and the date, and the signature) reminds us that these are letters, frequent retrospective parenthesis and attention to the inner plot erase the visible form of a letter and foreground the story of Vaižgantas which is the basis of the autobiography. The writer’s letters, i. e. his autobiography, published in one book establish a new reality which was missing in just a separate letter. A new meaning which appears within this new reality is also a new event whose interpretation is based on the question-answer dialectics by Hans Georg Gadamer. Laiškai Klimams [Letters to the Klimases] belong to the referentive genre; however, the story told in letters takes over this feature creating a new separate world which, according to Gadamer, is expressed in a word. Understanding it brings us back to the hermeneutic circle where the letter and the autobiography are only the means of a new dialogue between Vaižgantas and today’s reader.
Internet: http:// dx.doi.org/10.15823/alc.2014.13
https://hdl.handle.net/20.500.12259/61532
Appears in Collections:Acta litteraria comparativa, 2015, nr. 7: Laiškas literatūroje ir kultūroje

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

40
checked on Jan 5, 2020

Download(s)

216
checked on Jan 5, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.