Письмо как модель концептуализации субъективности (трансформации жанра послания в русском лирическом тексте конца XX – начала XXI века)

Abstract

Conceptualization of subjectivity is based on the linguistic mediation of cognitive processes, existential experience, and intellectual practices. The letter is the most exact expression of script culture in general. The dialogical character of a letter defies its semantics, its openness to another consciousness and the possibility of self-substantiation of the “I”; i.e. the formation of an individual identity. It is a poetic text, addressed to the reader’s mind and open to dialogic sense; it provides the ultimate existential openness of an individual poetic “I,” and at the same time its radical difference from the real “I.”

An artistic conceptualization has always been of particular importance in Russian culture, including the artistic conceptualization of subjectivity. The article focuses on the evolution of the existential conceptualization of subjectivity, conditioned by this existential communication and analyses a few texts by Joseph Brodsky and Dmitry Bykov. A comparison of these authors makes it possible to trace the qualitative changes of the subjectivity starting from the 1970s up to the beginning of the 21 century.

Subjektyvumo konceptualizacija yra paremta kognityvinių procesų kalbine mediacija, egzistencine patirtimi ir intelektualinėmis pratybomis. Laiškui būdingas dialogas apibrėžia jo semantiką, atvirumą kitai sąmonei ir galimybę pagrįsti savąjį „aš“, t. y. kuria individualią tapatybę. Toks poetinis tekstas, adresuotas skaitytojui ir atviras dialogui, suteikia didžiausią individualaus poetinio „aš“ atsivėrimo galimybę ir tuo pačiu radikaliai su juo nesutinka. Meninis konceptualizavimas, įskaitant ir subjektyvumo meninį konceptualizavimą, visada buvo itin svarbus rusiškoje kultūroje. Straipsnis analizuoja subjektyvumo egzistencinį konceptualizavimą, sąlygojamą egzistencinės komunikacijos. Jis tiria ir lygina Josepho Brodskio ir Dmitrijaus Bykovo tekstus, ieškodamas kokybinių subjektyvumo skirtumų nuo 1970-ųjų iki XXI amžiaus.