Naujųjų skolinių stilistinės išgalės kultūrinėje spaudoje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2017 | 19 | 1 | 81 | 89 |
Straipsnyje stilistiniu aspektu nagrinėjami naujųjų skolinių vartojimo kultūrinėje spaudoje ypatumai – analizuojama skolinių raiška ir atliekamos funkcijos. Tyrimo medžiaga rinkta iš viešąją rašytinę ir elektroninę 2014–2016 m. vartoseną reprezentuojančios Elektroninės naujųjų skolinių ir jų atitikmenų duomenų bazės. Kultūrinėje spaudoje užfiksuoti naujieji skoliniai funkciniu požiūriu skirstytini į dvi pagrindines grupes: 1) skoliniai, į lietuvių kalbą atėję kaip naujų realijų pavadinimai, atliekantys referentinę (t. y. informacijos perdavimo) funkciją, 2) skoliniai, vartojami stilistiniais sumetimais, tiriamuosiuose tekstuose atliekantys ekspresinę, socialinę ar poetinę funkcijas. Aptariama, kaip nuo atliekamų funkcijų savitumo priklauso naujųjų skolinių adaptavimo ir grafinės išraiškos polinkiai.
The aim of the article is to reveal the peculiarities of the use of new loanwords in the cultural press, i. e. to discuss the expression of loanwords and their functions. New loanwords refer to the words borrowed in the period of the restored independence of Lithuania. The research data embrace over 300 cases of the usage of new loanwords in the cultural press, which were collected from the Electronic Database of New Loanwords and their Equivalents. The database represents miscellaneous public written and electronic usage of new loanwords in 2014–2016. The data were collected during the project “The Research on Functioning of New Neologisms in the Standard Lithuanian Language: 2014–2016” implemented by the Department of Lithuanian Linguistics and Communication of Lithuanian University of Educational Sciences. The project is financed by the State Commission of the Lithuanian Language. On the basis of the research data, it can be stated that the new loanwords found in the cultural press may be divided into two distinctive groups from the functional perspective: 1) loanwords that entered the Lithuanian language to name new realities and, thus, perform a referential (i.e. informative) function, and 2) loanwords that are used for stylistic purposes and conduct expressive, social and poetic functions. A tendency is observed to distinguish the loanwords performing expressive, social and poetical functions by such means of graphic expression as inverted commas or italics, as well as to present them unassimilated or to assimilate them only morphologically. This helps to strengthen the stylistic effect, to make the language livelier and to draw the reader’s attention. The loanwords performing the referential function and conveying information usually are not graphically highlighted. [...]