Šiuolaikinio meno bienalė kaip specifinės vietos atvejis : lokalumas prieš globalumą = Contemporary art biennial as a site specific event : local versus global

Abstract

Ši knyga – tarptautinio bendradarbiavimo projektas, kuriame žymūs pasaulio parodų kuratoriai, bienalių įkūrėjai ir meno teoretikai, pasitelkdami Liverpulio, Bukarešto, Kauno, Šardžos, Taipėjaus ir kitų bienalių patirtį, analizuoja lokalumo ir globalumo paradoksus bienalių fenomeno istorijoje. Šiandien pasaulyje skaičiuojama keli šimtai bienalių, o jų skaičius nuolat auga. Tokios didžiosios tarptautinės parodos kaip Venecijos, Whitney ar Manifesta bienalės sutraukia tūkstančius meno turistų iš viso pasaulio, o kartu tampa ekonominio ir kultūrinio kapitalo garantais. Tačiau vis daugiau bienalių kuriasi toli nuo klasikinių meno centrų. Priešingai nei dideji meno renginiai, kur vietinė bendruomenė yra beveik nereikšminga, mažesnės bienalės pritraukia pirmiausia savo miesto publiką, kurios santykis su šiuo miesto renginiu gali lemti jo sėkmę ar nesėkmę. Pvz., Kauno bienalė, įkurta 1997 m. antrame pagal dydį Lietuvos mieste, šiandien laikoma vienu didžiausiu šiuolaikinio meno renginiu, sutraukiančiu bene plačiausias auditorijas visoje šalyje (paskutinėse bienalėse sulaukta 40 000–50 000 lankytojų). Kita vertus, kelis šimtus bienalių ženklinantis žemėlapis į globalų šiuolaikinio meno tinklą sujungia ne tik atokiausius pasaulio miestus, tokius kaip Kaunas, Venecija ar Havana, bet ir palaiko meno pasaulio įvairovę, padeda kurti daugybę naujų meno centrų visame pasaulyje. Dažnai šiuolaikinio meno bienalės veikia kaip reikšmingas katalizatorius, neatsiejama vietos kultūros dalis.