Vers les methodes actives dans l’enseignement / apprentissage des langues etrangeres
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
| Date |
|---|
2012 |
Šiame straipsnyje, remiantis anglo-saksų „Accelerative learning“ bei prancūzų Bruno Hourst „mieux apprendre“ metodologija, mėginama atsakyti į klausimus, kaip geriau ir efektyviau mokytis bei dėstyti užsienio kalbas, kad mokymo procesas būtų ne nuobodus, bet priešingai – malonus, o rezultatai geresni. Šiame darbe aprašomi Bruno Hourst siūlomi mokymo etapai, pateikiama Howard Gardner daugiasluoksnio intelekto teorija ir jos galimas pritaikymas dėstant užsienio kalbą. Pagal Howard Gardner daugiasluoksnio intelekto teoriją, ne visi žmonės turi tokius pat gebėjimus, jų skirtingi polinkiai ir jie negali dirbti ir mokytis vienodai. Tuo požiūriu tradicinė mokykla yra gana ribota. Anot H. Gardner, mokykla turėtų ne tik suteikti mokiniams žinių, bet taip pat išmokyti mokytis, parodyti jų galimybes, leisti kiekvienam susirasti savo kelią, kitaip tariant, mokykla turėtų būti labiau individualizuota. Straipsnyje akcentuojama ne kokia nors konkreti teorija ar metodas, bet mokymo/si ir žinių perteikimo, jų suaktyvinimo, įsiminimo galimi būdai, atsižvelgiant į kiekvieno besimokančiojo individualybę, jo dvasinę būseną, akcentuojama fizinė ir emocinė mokymo/si aplinka. Pateikiami apklausos rezultatai, kurie padėjo nustatyti dominuojantį studentų intelekto tipą. Apklausus 112 VDU studentų, besimokančių užsienio kalbų, paaiškėjo, kad 31 % turi vyraujantį vidinį intelektą, 27 % – tarpusavio santykių, 10 % – kūno-kinestezinį. Tai rodo, kad paskaitų metų mes privalome taikyti įvairius metodus, juos kaitalioti, kad pasiektume teigiamą rezultatą ir motyvuotume besimokančiuosius.
Dans cet article les auteurs, en s’adossant sur le courant anglo-saxon «Accelerative learning» et, surtout, sur le «mieux apprendre» développé par Bruno Hourst cherchent ą répondre ą plusieurs questions pouvant rendre l’enseignement des langues étrangčres plus attractif et moins ennuyeux. L’article analyse également les sept phases principales de l’enseignement et la maničre dont on pourrait transmettre et activer le savoir pour atteindre meilleurs résultats. Ce travail aborde aussi la théorie des intelligences multiples de Howard Gardner qui pourrait aider ą répondre ą des questions posées, et finalement, les résultats d’une enquźte empirique effectuée auprčs 112 étudiants de l’Université Vytautas Magnus seront présentés pour démontrer que nous travaillons avec des personnalités différentes ayant diverses stratégies d’apprentissage.